Tėvas ir paauglys sūnus leidžiasi ieškoti dingusios dukters, vietovė ypatinga- reivas kažkur Šiaurės Afrikoje. Dalindami skrajutes, jie įsilieja į nepažįstamą, paslaptingą undergroundo pasaulį. Ausį pagauna muzika- ne veltui "Oskaro" nominacija už garsą; vien dėl jo filmas būtų ypatingas. Prijaučiu neformalių žmonių judėjimams, momentaliai įsijaučiau. Tėvas ir sūnus "prisiklijuoja" prie laisvai po tūsus klajojančio penketuko, dviejų moterų ir trijų vyrų. Ak, laisvė, jokių paskolų, lizingų ir šūdinų vaikų užpakalių, nesvarbu, kad asmenys toli gražu ne jaunuoliai, gyveni kaip nori! Ar akimirksniu panorau atsidurti jų autobusiuke į sekantį reivą? Žinoma! Pirma filmo pusė- nerūpestingas tripas, tėvas jaučiasi nepatogiai dėl kartų skirtumo, sūnus žavisi laisvai gyvenančia grupuote, juos idealizuoja. O tada trenkia antra pusė, eina sau. Prigavo, smogė galvon, nesitikėjau, oho siurprizas. Lieka kaltės (?) jausmas, lyg tave būtų nubaudę, kad per linksmai gyvenai, susimokėk. Kažkam siužeto pritrūko, bet juk gauni daug daugiau. Galima sakyt, pamiršti pirminį herojų kelionės tikslą, susimąstai apie laikinumą, likimą, atsakomybę. Valio, pagaliau kažkas gero įplaukė į regos lauką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą