Kaip fainai, kad Lietuvos kinoteatrai nusprendė jį rodyti, skubėjau į salę, kol neišėmė iš repertuaro. Atsisiųsti nėra kaip, o smalsumas žudo. Dar palyginus neseniai pradėjau pažindintis su Rytų šalių kūryba, man patiko, ką jie turi pasiūlyti, siaubekai- ledas. Netgi išsemtą zombių temą papildė originaliu požiūriu, raktas- pavadinime. Išprotėjusio mokslininko kerštas galingai koorporacijai. Veiksmas sukasi milžiniškam prekybcentryje, malonios asociacijos su George Romero "Dawn of the Dead"glosto širdį. Stebint dėl išlikimo kovojančių žmonių būrelį ir augantį zombių kolektyvinį intelektą, apima toks.. beprasmybės jausmas. Žmonės gryni šūdo gabalai- savanaudžiai, pikti, pavyduoliai, nuolat siekiantys pažeminti kitą. Suprantu blogio mastermaindą- jie pasmerkti, neverti gyventi, verčiau būti menkute dalele kažko tikro, neabejotino, išsilaisvinti iš ego aptvarėlio. Tada tekšt momentas, kai "karantinuojamas" pastatas su jame esančiais gyvaisiais,valdžios organų nurašomi į nuostolius, panašiai nutiktų gyvenime, niekas nesiardytų dėl saujelės ne laiku ir ne vietoj apsiprekinti atėjusių nelaimingųjų. Asmeninis pastebėjimas- korėjiečių moterų išvaizda. Ar metų 20, ar 45, veidas vienodas, pribloškiama, vakarų botoksinėms kaliausėms slėptis po lapais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą