Goodfellas (1990)

As far back as I can remember, I've always wanted to be a gangster,- taria paauglys berniukas ir prasideda M.Scorceze kriminalinė drama, kur žiba monumentalusis R. de Niro, Joe Pesci ir Ray Liota. Palengva atskleidžiama, kaip paauglys įsisuko į mafijos gretas ir ėmėsi nešvarių darbelių. Pradėjęs kaip pasiuntinys, įgyja jų pasitikėjimą po melagingų parodymų teisme ir iškyla į pačias viršūnes. Narkotikai, dideli pinigai, godumas, pagundos, godumas, išdavystės. Juosta gan ilga, bet žiūrėti filmus apie tą socialinę grupę, kurios nematome, įdomu. Juokinga, kai apvilta mergina, Ray Liot'ai nepasirodžius restorane, atvažiuoja ir duoda jam pipirų visų jo draugų akivaizdoj. Užstrigęs liko Pesci veikėjas, karštakošis neurotikas, kuris drasko kitiems akis ir nesiskaito su niekuo. Bet tai lyg vaikščiot plonu ledu, mafiozų ausys jautrios. Geras kriminalas, kuriame policija anaiptol nevaidina svarbaus vaidmens :)

The Deer Hunter (1978)

Vienas pirmųjų filmų apie Vietnamo karą, Amerikai neliko nieko kito kaip žemai jam nusilenkt ir kaip saldainius vaikams išdalint krūvą apdovanojimų.Istorijoje aš nelabai nusimanau, sako čia esama poros neatitikimų, bet kam jie rūpi. Filmas ilgas (3 val), tad reikia susikaupti, nes žiūrėt per kelis kartus nepatartina- pažeidžiamas vientisumas. Žmonės niekuo neišsiskiriantys- mažo miestuko metalo liejyklos darbininkai, kurių monotonišką kasdienybę visam laikui sudrumsčia šaukimas į karą. Šiaip nelabai supratau filmo pavadinimo, prie ko čia tie elniai? Na yra medžioklės scena, bet šuo turbūt ne čia pakastas. Matyt čia kokia simbolika. Pirma filmo valanda praslenka sunkiai, nieko ypatingo nešvyksta, atšokamos vestuvės, užtat antroji.. Rusiška ruletė ponai, mirtis arba gyvenimas, jūsų eilė šauti. Iš įtampios sunku buvo nusėdėt ant kėdės. Muziką kūrė garsusis John Williams, dainos Cavatina klausiausi gal 100 kartų. Muzika gal net geriau išryškina praradimo motyvą- ne tik sveikatos, gyvybės, bet ir apskritai-kasdienybės. Niekas nebebus taip, kaip anksčiau.

Taxi Driver (1976)

Istorija apie nepritapėlį Trevį Bicklą, kurį kamuoja nemiga ir kuris dirba taksistu kone visą parą. Vyras vežioja visokius šizikus ir kasdien žiūri į tikrą mėšlyną- Niujorko pogrindinį pasaulį- kekšes, sutenerius, narkotikų dilerius ir kitas atmatas. Trevį kamuoja vienatvė, nenusiseka santykiai su rinkimų kampanijos darbuotoja, pasipūtusia gražuole, pamažu ima stogas važiuot.. Pamatome garsiąją sceną prieš veidrodį "ar su manim kalbi" ir baigiama kruvinu finalu. Galima kalbėti ir kalbėti apie šią Martino Scorsese juostą, man čia viskas buvo tobula. Nerealus Bernard Hermann garso takelis, ta saksofono muzika užburia. Mažas žmogus norėjo tapti Kažkuo. Tikra kino klasika, rekomenduočiau pažiūrėti kiekvienam.

The Prophecy (1995)

O šitas visai šviežias, pažiūrėjau šiandien, už lango kepinant 32 laipsniams karščio. Christopher'is Walken'as baisiai keistas aktorius, jo veidas, hmm toks nestandartinis, tinka tiek iškrypėlių, blogiečių, tiek ir gerų vyrukų charakteriams sukurti. Esu mačius tik "gerąjį psichą" Chris'ą, filme Deer hunter. Dabar pamačiau blogąjį angelą Gabrielių. Gabrielius atkeliauja į žemę surasti blogą sielą, reikalingą paskutiniam mūšiui danguje, nuugalėti Dievui ir sukurti antrą pragarą. Pasipriešint gali praradęs tikėjimą detektyvas. Žūtbūtinis mūšis prasideda. Ko gero, tokiam, sakyčiau, žemam įvertinimui-6,5- įtakos daugiausia turėjo specialiųjų efektų primityvumas, bet žmonės, čia juk 15 metų atgal. Užtat likusią dalį atpirko Walkeno sarkastiškasis herojus ir Viggo Mortensenas Liuciferio vaidmenyje. Blogiečiai visada patrauklesni.

Moon (2009)

Grįžau nusivylus iš Bliuzo naktų, o kas geriau praskaidrins nuotaiką ir sukels prasmingo laisvalaikio leidimo iliuziją nei puikus filmas. Tad įveikus stiprų norą miegoti, prisiverčiau pažiūrėti. Susidomėjau sci-fi, Po Blade Runner susidom4jau sci-fi žanru-  gal imsiu ir rasiu kažką panašiai geruoliško. Pasisekė. Tai istorija apie vienišą žmogų mėnylyje; reik pasakyt, kad filmas turi labai gerą kabliuką, kurio nepavyko užčiuopti prasto įpročio prasukinėjant metu. Sam Rockwell vaidina kosmonautą, baigiantį trejus metus trukusią ekspediciją mėnulyje. Čia jis visai vienas, pabendrauti gali tik su robotu Gerty, kurį įgarsino Kevin Spacey. Įvyksta avarija, po kurios Sam'ui jau visai ima maišytis galvoje, ar bent jam taip atrodo. Staiga atsiranda jo klonas, vyras nebesusigaudo, kuris iš jų yra "tikrasis". Kūną pamažu apleidžia jėgos, jis ima irti.. Kur čia šuo pakastas? Filmas priklauso kategorijai žiūrėti naktį. Apima agorofobija ir geriau įsitrauki. Puikus mažo biudžeto sci-fictionas.

Strictly Ballroom (1992)

Iškart matyti, kad ne amerikiečių statybos namelis. Humoras, siužetas, viskas kitaip, nenuostabu- australas Baz'as Lurman'as padirbėjo. Visada smagu žiūrėti , kaip žmonės šoka, ypač kai pačios nieku gyvu šokti neištemptum he he :).. Taigi profesionalus šokėjas dėl kvailos priežasties lieka be partnerės, o šokių konkursas čia pat. Jo motina happy face ružavoji močiutė puola isterijon, supraskit, yra didelė garbėtroška. Kadangi sūneliui atsibodo trypti tuos pačius žingsnelius ir jis nori išreikšti save naujais judesiais, iškyla grėsmė jo karjerai. Galiausiai jis randa su kuo šokti, bet kokia ji nerangi ir nevykusi, varge..tačiau su ta pačia novatoriška dvasia ir užgniaužta simpatija. Kas man patiko, nors žanras romance, jis parodytas ne tuo primityviu lygiu pasilaižymas, pasimylėjimas, susipykimas, tada susitaikymas, vėl laižiakas.. Meilė, aistra, šiaip emocijos parodytos per šokį. Čia pasadoblis?- nusišaipo pabaisiukės tėvas ir sutrypia pasadoblį ispaniška dvasia. Svarbu ne ką šoki, o kaip.

Bastard out of Carolina (1996)

Sveikas, mano neegzistuojantis blog'o skaitytojau, vėl tave informuoju. Šiandien pažiūrėjau vieną baisiausių filmų. Ne siaubo, ne kokybės, o temos prasme. Prisipažinsiu, nesu didelė vaikų mylėtoja, jie kelia man susierzinimą, tas jų įkyrumas ir pastovus išsidirbinėjimas, lyg žiūrėtum į buožgalvį- bus varlė, bet turi nukrist ta šlykšti uodega. Jen'os Malone herojei filme kokie 7-9 metai, tad nėra dar taip blogai. O ir vaidina puikiai. Klausiat kur baisumas tada? Šakės, gali nemėgt vaikų, bet šitaip mušti yra nedovanotina. Bet čia dar ne blogiausia. Vieniša mama su dviem mažom dukrom desperatiškai ieško globėjo, šeimos rūpintojėlio, nu ir pasipainioja toks Glenas. Kuriam baisiai nepatinka vyresnioji mergaitė, tik pasitaikius progai patėvis griebiasi diržo. Nesu mačius filmų, kur prieš vaikus imasi smurto, todėl žiūrėt buvo sunku. Kas keisčiausia, kad motina nesiėmė jokių kraštutinių priemonių, kitaip nei mergaitės dėdė- netikėtas Michaelo Rooker amplua (atminty nedyla brutalus ir tikras psichopatas Henris). Liko daug klausimų- ar daug tokių motinų pasauly- teikiančių pirmenybę šiukšlei, ne žmogui? Vienas paskutinių kadrų- Rooker herojus žiūri į seserį, o žvilgsnyje tiek pasibjaurėjimo ir neapykantos; nuo šiol jis jai nebe giminė. Bet būtent tai mane ir jaudina- išjudinkit mane, priverskit aikčiot, smerkti, nekęsti! Man patinka filmai, kurie sukelia tikrą sumaištį galvoje, o ne pasyviai nuplazdena i recycle bin'ą taip ir nepalikę įrašo atminties bibliotekoj. Abejoju, ar dar kada žiūrėsiu Bastard out of Carolina.. Bet ir nepamiršiu.