Machete (2010)

Atėjo diena, kada šį kraujastastišką action'ą pažiūrėjau ir aš! Internete radau žodžius, labai taikliai jį nusakančius- intentionaly bad :). Visi žino apie ką, todėl ir nesikartosiu, tiesiog kelios mintys. Kaip ir tikėjausi, prasmės čia nulis, Jeff Fahey motyvų nesupratau, kodėl Mačetės nenužudo pačioje pradžioje- irgi. Apie ką tada būtų filmas, pagalvok, atsakytų fanas, bet toks priešų neatsakingumas, hmm hmmm..Užtat veikėjai šaunūs, visi ligi vieno, na gal Alba man pasirodė lėkštoka, tetrūko peroksido, labai kvailai vaidino, arba gal veikėja turėjo būti durnelė, nežinau. Užtat Michele Rodriguez, wow, nuo jos einantis seksualumas, net man užgniaužė kvapą (net tas lopas vaizdo negadina) che, ko nepasakysi apie vyrišką lytį šiame filme. Mačiau piktinantis Mačetės kaip mačo įvaizdžiu, atseit neįtikima, na bet Danny Trejo iš tų vyrų, kurie gražūs savo baisumu, o dar pagalvokit, filmavimo metu jam buvo 66m- taigi,pašvilpkit, gražuoliukai minkštais užpakaliais:D Parodykit man kitą tokį gyvybingą motociklais varinėjantį senelį! O kitas veikėjas- Don Johnson, arba LNK žiūrovams geriau žinomas kaip Nešas Bridžas. Rasistas, kiaulė, negailestingas žudikas, pyškina meksikiečius kaip mes vasarą muses su lopeta pleškinam, užtat koks kietas:) Ekrane suvaidinti kietą ne taip paprasta, nuolat rizikuoji kad perlenksi lazdą arba priešingai- neišvaidinsi. Klasiškai pavarė. Kaip Rodriguezui įprasta, kraujas liejasi laisvai, taškosi kaip fontanas, gražu žiūrėti :), žarnokų bajeris- viena labiausiai patikusių vietų; kita- Mačetės nemokėjimas naudotis šiuolaikinėmis technologijomis- iš pradžių SMS neparašo ("Machete don't text"), paskui atsiranda problemų su CD įrašymu. Žiūriu, smailų pritapšnojau, vadinasi, reginys mane patenkino, net nuotaika pakyla prisiminus. Filmas, dėl kurio klydau (ir dėl to džiaugiuosi). Kinuose tuoj pasirodys antroji dalis, bet manau pataupysiu litus- per daug prikišta holivudinės faunos...

Disconnect (2012)

Mažai bendravimo, daug problemų. Mobiliakų, facebook'o, ipad'ų ir kitų padargų užbarikaduoti nuo face to face kontakto, žmonės gyvena šalia vienas kito, bet emociškai- kaip Šiaurė ir Pietūs. Kelios istorijos apie tai, kiek blogo gali butikti, kai nepasakom vienas kitam- "tu užknisi, daryk ką nors", "ar tau nereikia pagalbos?" "kaip jautiesi?" ir banalusis, bet ne mažiau svarbus- "aš tave myliu". Primena Vuasari ir Medianeras, tik čia holivudas, nors labai subtilus. Jie nesušiko pabaigos, thanks God! Slow motion scena skambant Sigur Ros, na, matytas triukas, ir vis dėlto atsidūsti, kaip gražu:) Jau minėjau, istorijų čia keletas, jų atpasakoti nėra prasmės. Netektis, susvetimėjimas, tėvų ir vaikų santykiai, vaikų išnaudojimas ir vienatvė. Mąstau, kas būtent padarė šį filmą įsimintiną- gal kad neprigrūsta žvaigždžių, kaip, pvz, Bebre, kas erzina ir iš karto žinai, ko tikėtis, seni, įgrisę aktoriai nebeparodo nieko naujo.Veidai čia, aišku, matyti, bet Hope Davis svietui mažiau žinoma nei Jodie Foster ir šiaip man geri atsiminimai nuo Next Stop Wonderland:)

Night of the Living Dorks (2004)

Ilgai abejojau, ar dėti jį čia, toks prastas iš pradžių pasirodė. Bet įsibėgėjus, kai viskas ėjo tik blogyn ir tapo taip blogai  kad net gerai, pamačiau esminį skirtumą tarp tokio tipo amerikietiškų ir europietiškų komedijų- mažiau vulgarumo, daugiau nuoširdumo. Bajeriai žiauriai lėkšti, pripažinsiu, nors užmojis prikelti Curt'ą Cobain'ą ir priversti jį groti rūsyje net sugraudino :) Taigi apie ką? Juokingo (satanistų?) ritualo kapinėse metu- chebra, jūs nieko nesugebat padaryt tinkamai- čia juk Dovydo žvaigždė, ne penktagrama- trys mūsų lūzeriai, sutrumpinsiu biškį, eigoje tampa zombiais. Ir greitai randa daug privalumų- sporto aikštelėje esi nenugalimas, gali vartoti ką nori, o be to- atkeršyti tiems, kas tave nuskriaudė, ką Konradas, vadovaudamasis jam padarytų kiaulysčių dienoraščiu, sėkmingai daro. Kažkaip manau apsipūtus nuo žolės jį reiktų žiūrėti, nes veikėjų priimami sprendimai ir šiaip, pabaiga, rodos, sugalvoti ant smūgio, paskutinę minutę improvizuojant. Kaip parodija, visai neblogai, turint omeny, iki ko nusigyveno Scary Movie...

Jackie Brown (1997)

Iš pradžių kiek gąsdino filmo trukmė, na bet kitą dieną laukė išeiginė, tai nutariau surizikuoti. Vis delsiu su Machete, trūksta prasmės man ten, bet norėjosi kriminalinio, kiek komiško, keiksmais ir pokalbiais pritvinkusio. Vadinasi, Tarantino. Laimei, šį variantą saugojau ilgai, nes "Kill Bill" man ne prie širdies, o visa kita matyta. Keturiasdešimtmetį perkopusi juodaodė stiuardesė sulaikoma su 50000 dolerių ir kokaino maišeliu. Tai ne pirmas kartas, gresia kalėjimas  ir atsisveikinimas su prasčiausiomis avialinijomis šalyje- po paskutinių kaltinimų galimybė dirbti buvo tik čia.. Tačiau greitai pamatome, kad Džekė ne šiaip sau moterėlė, o gudri ir apskaičiuojanti laputė. Policija primynė jai uodegą, tad ji nusprendžia įduoti ginklų prekeivį Ordelą, kuriam dirba. Tam prireiks apsukrumo, norint išnešti sveiką kailį. Ordelą vaidina Samuel L. Jackson, kuris dar niekad neatrodė toks juokingas su arklio uodegėle ir tuo besaikiu "niger niger", labai juokinga žiūrėti į juodaodį, laidantys rasistinius juokelius savo teritorijoj. Kitas nustebimas- de Niro, nelabai supratau, kam buvo reikalingas šis veikėjas, bet tai bene vienintelis atvejis, kai matome jį kaip nevykėlį:) Labai daug pokalbių ir painokas siužetas, dar ir dabar sunku suvokti, kaip ir ką jie ten rezgė, bet Tarntino labai mėgsta priversti žmones daug kalbėti. Neprailgo dėl labai išraiškingų charakterių, ir džiaugiuosi, kad buvo lietuviškai, nes būčiau supratusi dar mažiau nei pavyko išpešti :)

The Conjuring (2013)

Turint omeny, kad rytoj išjungs internetą, skubu įamžinti kelių pastaruoju metu peržiūrėtų filmų įspūdžius. Ilgai lauktas, kėlęs šiokių tokių abejonių "Išvarymas", sutraukęs paskutinius nervų laidelius manyje. Kaip buvo baisu! Šokinėjau kėdėje kaip elektros kratoma- visgi sprendimo "apsigėdinti" kino teatre nesigailiu :) Šeima, auginanti penkias dukteris (wow, jau produktyvumas kelia siaubą) atsikrausto į namą, į kurį iš karto nenori įžengti jų keturkojis augintinis, kažkur matyta, nieko naujo. Pamažu ima dėtis šūduva, varstytis durys, sustoja laikrodžiai, suspens'as dirbtinai stiprinamas ausį rėžiančiu garsu iš pasalų, kai mažiausiai tikiesi ir vis dėlto... Gal pati filmo idėja, ar vizualus raganos paveikslas taip paveikė, bet nemalonus įspūdis išliko net ir bėgant į paskutinį autobusą Lazdynų kryptimi, kai pagalvoji apie ėjimą pėsčiomis, uh, net nukrato.. Taigi nelabasis taip įsisiautėja, kad neduoda šeimai miegoti naktimis, užsiiminėja destruktyviu namo interjero dizainu, šuoliais nuo spintų ir panašiom kiaulystėm, reikia kviestis vaiduoklių medžiotojus, savo darbui taip atsidavusius  Loreiną ir Edą Worenus, kad nėra kada auginti dukterį ir ši globa numetama močiutei (teisingai, daryk vaikus, kol tėvai dar kruta :D). Išėjo beveik kritiškai viską apimti, bet nesuklyskit, man tikrai LABAI patiko, geriausias šių metų siaubekas. Tampa gražia tradicija kiekvienais metais iškepti po vieną padorų horror'ą. Holivudas/šmolivudas, bet Lily Taylor prikelia nostalgiją 80'iesiems ir šiaip man labai patinka:)

The Sessions (2012)

Iš treilerio gali susidaryti klaidingą įspūdį, kad tai komedija- suklaidina komiškasis W.H. Macy, man amžiams tapęs Frenku Gelageriu :) Bet juoktis čia nelabai yra iš ko. Na taip, pagrindinis herojus prilaiko smagų juodąjį humorą, turint omenyje jo situaciją- absoliutus kūno paralyžius; pokštautumėt susirietę, lietuviai, ane? :).. Tai štai Markas nenusimena, kad jam taip nutiko, yra beveik susitaikęs su padėtimi, bet žinia, "vyro" jo kūne niekas nesuparalyžavo, noro mylėti ir būti mylimam, užsiimti seksu su artimu žmogumi neatims joks poliomielitas. Radęs tokiom studijom užsiimančią Sheryl, Markas pamažu ima tyrinėti seksualumą, pojūčius. Mane labai sukrėtė, aktoriai fantastiški.John Hawkes stebina kiekvienam naujam filme, tikiu, kad vieną dieną gaus Oskarą, o Helen Hunt kūnas pamiršo senti, gaila, to nepasakysi apie veidą :) Nesu mačius žmogiškesnio filmo, toks jausmingas, jautrus, ir graudus kartu. Vienas geresnių 2012-ų metų produktų, vis rečiau pasitaikančių ekrane.

Planet Terror (2007)

Su draugu pažiūrėjau labai afigieną Tarantino naparniko Rodrigeso košę: zombiai ištinusiom galvom, seksualios mergos, kieti vyrukai, amerikiečiai vs musulmonai ir kt., jėga! Kas, kad kitą dieną reikėjo keltis 6 ryto ir mauti į Vilnių, geras filmas vertas tokios aukos, o dar kai kompanija gera.. Nesugebėčiau papasakoti turinio, tokia makalynė, išliko tik geriausi bajeriai ir nurauti veikėjai- išverstakė blondinė, go-go šokėja su šautuvu vietoj kojos ir pan. Smagiam pasėdėjimui su draugais labai tinka, tik pabaiga kažkokia holivudiškai absurdiška, kam tas vaikas?! Be jo viskas būtų awesome:) Daug kraujo, ginklų, mėsų, keista, kaip aš čia praleidau tokią smagybę ir nemačiau anksčiau. Reikia apskritai pasiskubint su filmais, o tai ateina ruduo su sauja animacinių ir ne tik serialų, per kuriuos vos sugebi išeiti į darbą :)