Lars and the Real Girl (2007)

Nors tai nenuvalkiota, nematyta istorija, bet vystymas... toooks lėėėėėtas.... Larsas, kvanktelėjęs vaikinas, susiranda merginą- ir ne bet kokią- plastikinę lėlę. Jo brolis su žmona šokiruoti, miestelis nežino kaip reaguoti, mat šis visur tamposi "savo draugę" ir reikalauja priimti kaip gyvą žmogų. Sunku suvokt, ane? Bendrai imant, tai buvo pamoka apie humaanizmą ir artimo meilę. Imi mąstyt, kuo viskas baigsis, ir koks likimas lauktų Larso, sakykim, kokiam Lietuvos miesteliūkšty? Juk būtų jis pajuokiamas kaip tas žemaitijos akmenėlis iš talentų šou.. Taip ir nesupratau, kodėl jis pažymėtas kaip komedija, na yra pora linskmų vietų, bet daugiau liūdna. Negali prisileisti jokio žmogaus, gali mylėti tik negyvą daiktą.

Borat: Cultural Learnings of America for Make Benefit Glorious Nation of Kazakhstan (2006)

Nėra abejingų Boratui- arba nekenti, arba tau patiko. Labiausiai filmuose (po vaidybos), vertinu netikėtumą, šiuo aspektu buvau sukrėsta, matyti du besigalynėjančius nuogus vyrus viešbutį buvo šokas. Vulgaru, šlykštu, bet... būtent tai, ko reikėjo. Kažkam reikėjo įkrėsti Amerikai į subinę. Boratas, juokingas ūsuočius iš Kazachstano, siunčiamas padaryti reportažo apie šauniąsias valstijas, tačiaus užuot dirbus, galvoj sukasi tik mintys kaip vesti Pamelą Anderson. Juokinga, bet tik pirmą kartą, nes nauja. Humoras ir absurdiškas, ir neskoningas, kvailas, tačiau turi kažkokio nenusakomo žavesio, lyg drąsus manifestas prieš intelektualųjį kiną. P.S. maudymosi "kostiumas" jau virto nemaria užuomina, iš kurios ateities kartos lengvai atpažins šitą baltą varną.

Hard Candy (2005)

Išimtis, ponai- vienintelis atvejis, kada manęs neerzino Ellen Page šmėžavimas ekrane. Tokios kaip ji- tikras nesusipratimas, kai prisimeni, ką tokių metų jau parodydavo, tarkim, Jodie Foster. Dabar Holivude gali išgarsėti bet kas. Siužetas neįtikėtinas, todėl patraukiantis. Keturiolikmetė interente susipažįsta su tipu, kurį įtaria esant pedofilą. Ir nutaria susitikti pas jį namuose ir demaskuoti. Drąsu, ką? Dar pamatysit, ko nematę. Psichologinis žaidimas, besikaitaliojantys katės ir pelės vaidmenys, sunku numatyt, kuo baigsis. Viso filmo metu negali būti tikras, ar Džefas iš tiesų iškrypėlis, todėl tuo įdomiau.

Shaun of the Dead (2004)

Britiškas humoras, tai ne klišiniai amerikiečių bajeriai, bet vis dėl to- tas Edo bezdėjimas nebuvo baisiai šmaikštus, sorry. Trumpai- drūtai: Šonas nevykėlis, dirba sumautą darbą, gyvena su bedarbiu draugeliu. Šono mergina, neištvėrusi nevilties, pameta jį. Vieną dieną Simon Pegg herojus nutaria pakeisti savo nedėkingą likimą- ir dar kokiom aplinkybėm- kai Londoną okupuoja zombiai. Daug net neužsiliko atmintyje, vadinasi, įspūdžio nepaliko. Bet kadangi mėgstu zombius, vampyrus, vilkolakius ir kitus kreizovus padarus, pamatyt reikėjo.

The Boondock Saints (1999)

Ne pirmą kartą žarstau liaupses BTV kanalui, kuris, atsitiktinai (o gal kryptingai), karts nuo karto parodo kokį nenuvalkiotą, mažai žinomą filmą; parodo ir nebesikartoja, nepamatei- your problem, dude. Kurių galų aš čia pasakoju aplinkybes? Kadangi kiekvienas šiame blog'e figūruojantis filmas man buvo neišpasakytas malonumas- prajuokino, pravirkdė, privertė jaustis nepatogiai ar nuliūdino- nesvarbu, jis buvo ypatingas. Todėl numetu kelias užuominas, kaip ir kada jis atkeliavo pas mane. Šventuosius žiūrėjau seniai, labai seniai, kai mano meilė filmams pasireikšdavo nuodugniu "TV antenos" anonsų analizavimu, kompo namie nebuvo ir telikas buvo vienintelė alternatyva. Turbūt panašiu būdu akiratin ir pateko man jis. Šeimynykščiai anksti išsiskirstė pretekstu"o dieve, kokia kaip šlykštybė, kaip tu gali", o aš pamačiau gerą filmą, he he. Jei nepameluosiu, būtent tada užtaginau William Defoe, ateity jo pavardė cast'e man daug reikš. Genialus detektyvas- gėjus, narpliojantis broliukų airių vendetą mafijai, čia tai bent vaizdelis. Filmo mintis tada mane buvo pakerėjusi- kaip šitaip, pyškina tuos mafijozus kaip kiškius, ir neįkliūva? Aišku, jų draugeliui ten, prisimenu, kažkokiam sklepe nepasisekė biškį, buvo daug žiaurumo ir kraujo, išplėtus veizolus sėdėjau iš įtampos. Kam jis nepatiko, o skaičiau neigiamų atsiliepimų, ką gi, esat totalūs durniai. Ateityje, kai nebus ką, būtinai pažiūrėsiu dar sykį :)

Sunshine (2007)

Dar vienas smagus sci-fi, matytas per TV pernai, beje, pastūmėjęs plačiau pasidomėti dangaus kūnais. Žiūrėti filmus per teliką man daug smagiau, maniškis toks beveik vintažinis, amžiumi gerokai vyresnis už mane, sėdint ant grindų ir kažką kramsnojant (Lays) susikuria ypatinga atmosfera. Vadinasi, tąkart rodė Sunshine, dar vienas mokslinės fantastikos vaisius apie gęstančią saulę. Kosmonautų komanda keliauja susprogdinti bombos, kuri užves grandinines reakcijas iš naujo, mat žemei gresia amžinas įaltis ir tamsa: šiltoji žvaigždė išeikvojo resursus. Aišku, žmonės padaro klaidą, ir planas pakimba ant plauko. Daug nesigilinant, tai puikus reginys, kosmoso platybės mane džiugina kaip mažą vaiką kompiuteriniai žaidimai, tačiau net nieko neraukiantis astronomijoj žmogus pastebės keletą nesusipratimų, pvz. pusė atstumo iki Saulės nukeliaujama per pusę metų, likusi dalis- per savaitę, kas čia dabar? bet jei pradėsit knistis nesusipratimų rasit dar daugiau. Asmeniškai man jie puikaus reginio nesumovė.

Requiem for a Dream (2000)

D.Arronofsky vis stengiasi stengiasi, bet manau jau nebekartos tokio efekto, kurį sukėlė Requiem for a Dream. Nesakau, darbai puikūs, pamačius jo pavardę iškart ieškau filmo pasirodymo datos, tačiau ta narkomanų tragedija tokia paveiki, įtaigi, jog kartą pažiūrėjęs, jos niekada nepamirši. Pateikiamos keturios istorijos, keturi prarasti gyvenimai. Narkotikai pasisavina kūną ir sielą, žmogaus nebelieka. Ellen Burstyn personažas bene pats šiurpiausias-"but I'm going to be on Hollywood"- taip ir skamba ausyse. Kaip žemai gali smukti, kai esi priklausomas nuo narkotikų, iš pradžių tempi iš namų daiktus, kad sukrapštytum dozei, po to dalyvauji šlykščiuose vakarėliuose ir užsiimi dalykais, apie kuriuos nė sapnavęs nesi. Nėra kelio atgal, tik į bedugnę.