Big Chill (1983)

Seni draugai susitinka vieno iš saviškių laidotuvėse. Ryškus devintojo dešimtmečio žvaigždynas: Glen Close, Kevin Cline, William Hurt, Jeff Golblum, Tom Berenger.. Turint omeny, kad ekrane vyksta vien diskusijos, santykių aiškinimasis ir scenos prie valgomojo stalo, aktoriai gauna stipriai pasistengti, kad išlaikytų tavo dėmesį. Neįsivaizduoju vyriškos auditorijos, jei atvirai :D Seniai aiškus faktas, kad draugystė tarp vyro ir moters negalima, arba įveskime "seksas?- nieko čia blatno" pataisą.  Pabaigoje viena pora priima ypač įdomų sprendimą, matyt, santuoka iš plieno.  Draugai stengiasi suvokti, kas privedė velionį prie savižudybės; pamažu aiškėja jų pačių nesėkmės: iširusios/yrančios santuokos, neišpildyti karjeros lūkesčiai, gyvenimo prasmės paieškos, vienatvė.  Kai buvo jauni, pasaulis atrodė po kojomis, bet su laiku rožinius akinius teko atidėti į šalį. Bet viena yra nekintama- draugai tebesijaučia artimi, būdami  kartu, yra geriausios savo paties versijos.

Prizzi's Honor (1985)

Atsigręžiau į klasiką; kai kamuoja filmų badas, tatai geriausias sprendimas. Ką matome? Tris nuostabius aktorius- Jack Nicholson, Kathleen Turner ir Angelica Huston. Nedrįstu nė vieno išskirti, bet kritikų nuomone, "Oskaro" nusipelnė būtent Angelica. Italų mafiozų  šeima ryškiai simpatizuoja Charley Partannai- nuo pat gimimo jis tapo neatskiriama klano dalimi. Samdomas žmogžudys. Nesklandumai prasideda, kai jis įsimyli kitą samdomą žudikę, kerinčią gražuolę Ireną. Negana to, ji dar ir vagilė- apšvarino Prizz'ių lošimo namus. Auč. Kaip jau supratot, Charley ima draskyti vidiniai prieštaravimai- nuo lojalumo šeimai iki karštų jausmų mylimajai. Bet kraujas tirštesnis už vandenį, tiesa? Neįprasta tai, kad veikėjai sufokusuoti per komedijos prizmę- nieko panašaus į šaltus, bejausmius gangsterius, žiūri atsipalaidavęs, nejauti įtampos- kas ir kada bus priplotas. Dialogai žaismingi, ypatingo dėmesio nusipelno Donas, kretantis seniokas, parako turintis daugiau už vėplą sūnų Dominicą. Nesuprantu, kaip jie padarė  57 metų aktorių  90 mečiu? Ar William Hickey gyveno audringai ir destruktyviai, kad atrodo taip baisiai? :D

Silver Bullet (1985)

Knaisiojausi, kas geresnio iš S.Kingo kūrinių ekranizuota. Istorija apie vilkolakius man negirdėta; smalsumas paėmė viršų. Ką gi, visai normaliai. Mažo miestelio nūda perteikta šauniai. Lyg mažytėje Marijampolėje, kur vasaromis būdavo taip nuobodu, kad net saldu. Negi nieko neatsitiks??? Čia randami žiauriai sudarkyti lavonai, bendruomenė panikoje. Pasisekė šmikiams. Sekiau akimis Corey Haim, devintojo dešimtmečio paauglių žvaigždę, kuriai nebuvo lemta ilgai spingčioti. Deja, kalbu ne apie nutrūkusią karjerą pasiekus brandą, o nutrūkusį gyvenimą. Įdomus berniukas. Filme - neįgalus, bet išdykęs vyresnės sesers galvos skausmas. Maža to, prisigalvoja šposų- užpuolė jį, matai, vilkolakis, fejerverkus bešaudant. Bet giminės tam ir skirti, kad palaikytų tave šūdinose idėjose, sunkus nelaimėlių kryžius.. Kartu su seserim ir girtuokliu dėde, jie suvienija jėgas pričiupti pabaisai. Gary Busey fainiausias pijokas, kokį teko matyt. Turi problemą, pff, kas neturi, bet meilė sūnėnui įgyja gražiausią formą- toji nesaugi, milžinišku greičiu lekianti "Sidabrinė kulka"...

Pet Sematary (2019)

Dideliam mano džiaugsmui, išmušė Kingo valanda- Holivudo prodiuseriai ryžosi. Vieną po kitos traukia į dienos šviesą apdulkėjusią rašytojo klasiką, remeikina arba ekranizuoja dar nė karto nestatytus kūrinius. Šitiek medžiagos, bent 20 metų į priekį! Labai laukiau "Gyvulėlių kapynių", kadangi pirmtako anaiptol nelaikau šedevru. Vadinasi, neaptemdys naujų pastangų pavaizduoti zombinės  "idilės", palyginimai negalimi. Likau patenkinta. Didelis didelis pliusas- atsakingai parinkti aktoriai, Jason'as Clarke'as ir John Lithgow tobuli. Sunku rasti kaimyną pensininką, kuris neatrodytų beviltiškas senas pirdyla, akyse dar žibėtų kibirkštis, būtų apgaubtas mistikos aureole. O tėvui knygoje tenka šiurpi, ypatinga, užduotis, taip nuostabiai išgvildenta romane: atkasti lavoną! Išbandymas ne kiekvienam piemeniui , o Clarke'as turi pamišėlio parako. Šiurpiausia- žmonos neįgali sesuo, pripažinsiu, nemaloniai muisčiausi kėdėje, o Čerčas! Nenorėčiau, kad mano katytė partipentų...:D Galbūt tempas kiek per greitas, norėjosi daugiau panardyti blogio prisigėrusioje priemiesčio atmosferoje, daugiau tragizmo,- man per staigiai imami kastuvai. Kingas labai mėgo ištęsti nemalonias akimirkas, versti skaitytoją atsidurti "ten", šlapia nugara, drebančiom rankom versti kitą šiurpinantį puslapį. Filme atlikti keli drąstiški pakeitimai; ką esu linkusi vertinti teigiamai, priduria realistiškumo. Nes skaityti- viena, o matyti ekrane, vaizduotė nevisagalė. Be to, meninė raiška negali turėti ribų. Stiprus 7.5

Joy (2018)

Uždariau "Kino pavasarį" su prostitucijos ir moterų išnaudojimo temą rutuliojančiu "Joy". Juokingas vardas, besiverčiančiai seniausia pasaulio profesija. Žiauriausia, kad Afrikos moterys, skolingos už privilegiją gyventi Europoje, atidavinėja duoklę madam, tokiai pačiai afrikietei. Jau kandusiai byb.., atsiprašau, amato duonos. Be to, jau  senajame žemyne yra įgasdinamos keistų apeigų metu, jas užkeri džudžu. Pasiplausi,- tau ir tavo šeimai pyzdiec, vudu kerai- ne juokai.  Senbuvė Joy gauna apmokyti amato jauną merginą, kuriai ne itin sekasi įsivažiuot. Baisu ir liūdna. Neišsivaduosi niekaip, darbo alternatyvų nėra, palaikymo irgi- šeima skatina dirbti, kad atsiųstum daugiau pinigų, dėl to jos ir paliko Afriką. Dėl šalies, kur šviesos dega 24 valandas. Cha cha. Moterų negina įstatymas, jos negali atsigulti į ligoninę- gyvena nelegaliai. Joy svarsto, ar įskųsti sutenerę; bet policija neduoda  garantijos, kad po to ji nebus deportuota atgal į Nigeriją. Drama baigiasi paradoksaliai, gyvatė kanda sau uodegą, amžinas skausmo ratas.

Capernaum (2018)

Jutau gailestį Zainui; šiaip nemėgstu vaikų, bet užjaučiu protingus, apsukrius mažylius, kuriems anksti tenka patirti gyvenimo žiaurybes. O Libane gyvenimas yra didelė šikna apšiktais žandais. Filmas prasideda teismo posėdžiu, kur vaikas, nuteistas (!) už žiaurų nusikaltimą, pats  iškelia bylą tėvams- kaltina, kad buvo pagimdytas. Toliau istorija rutuliojama, kasgi čia įvyko. Zainas anksti nustoja būti vaikas- turi dirbti, kad išgyventų, padėtų šeimai, bet to, patiria didelį sukrėtimą, kai mylimą seserį priverstinai ištekina. Vienuolikmetę. Joptvaimat :( Tada Zainas pabėga ir prisiglaudžia pas nelegalę, už maistą ir nakvynę mainais prižiūrėdamas josios kūdikį. Čia švysteli kelios laimės akimirkos. Rahilės pavyzdys  rodo, kad ne visos motinos beviltiškos. Bet ji, vargšė, turi problemų dėl leidimo gyventi šalyje, bet kada gresia deportacija. Survival of the fittest, diena iš dienos. Keisčiausia, kad po visų patirtų sunkumų, Zainas išsaugoja atsakingumo, pareigos jausmą, jo vertybės nesusvyruoja. Vaikis rėžia kalbą, toli prašokdamas savo amžių ir gyvenamąją aplinką- žiauru, būnant dvylikos, suvokti savo gyvenimo beprasmybę.

Before the Frost (2018)

Uuuuu, veža skandinaviškas waibas, kartais atrodo, kad švedai, norvegai, danai laiko širdį šaldytuve, stiklainyje, šalia žuvies. Lietuviai unikaliai šlykštūs patys iš savęs, žvengia kaimyno stogui degant, o minėtieji apskritai neturi emocijų, nieko asmeniško. Pamatai naujus susvetimėjimo lygius, rafinuotą žiaurumą. Ūkininkui Jensui riesta- sušlapo javai, šeimai gresia badas ir neišbrendamas skurdas. Tačiau apsukrus senis mikliai, lyg sąvadautojas, "prakiša" simpatišką dukterį turtingam kaimynui. Gyvenimo kokybė  kilsteli kaip pyragas ant mielių, anksčiau buvęs bėdžius dabar strojina darbininkus. Visgi šis sprendimas pareikalaus aukos; pelkės vaizdelis tebestovi akyse... Prisiminiau kaimo senelius, kurie kildavo su gaidžiais karvių melžt ketvirtą ryto, ir sukdavosi darbų rate iki vakaro; ir taip- visą gyvenimą. O  aš tyliai keikdavau ekologiškąjį žadintuvą, saldžiai pūsdama į ūsą. Neilgai patempčiau taip, suprantu kaimiečius, desperatiškai mėginančius pabėgt nuo šieno krovimo, mėšlo mėžimo, ir kitų šlykščių darbelių. Todėl ir Jenso teist negali, kad norėjo pasilengvinti buitį senatvėje, linkėjo geresnės kloties vienturtei. Netgi savotiškai žaviuosi "dosniu" herojumi- ant praradimų šykštuoliu nepavadinsi.