2014 m. balandžio 29 d., antradienis

I lossens time (2013)

Filmas lieka ilgam, pamatysit, vis grįšit mintimis prie jo.  Nieko nepaprasto aišku- viena liūdna istorija, kurios atomazga- du žiauriai nužudyti seneliai. Kunigė Helena sulaukia pagalbos prašymo- entuziastė psichologė, dirbanti su sunkiais psichikos ligoniais kalėjime, mėgina išgelbėti jaunuolį, mėginusį nusižudyti. Ko čia vargintis, kai pagalvoji, kokių žiaurybių jie pridarė ir kokį pavojų kelia. Na, bet "mylėk savo artimą", sako krikščioniškas tikėjimas, ir abi moterys, kiekviena savaip, mėgina tą padaryti. Lisbeta imasi rizikingo metodo- pažadinti pabaisose žmogiškumą, įtaisydama kaliniams po augintinį- papūgėlę, žiurkėną ar katinuką. Rezultatus nesunku nuspėti, bet keista, kad kunigė geresnė interpretatorė už psichologę, jaučiu galingą lingytės padermės ranką :D Pagrindinis veikėjas panašus į gezą iš Kauno, bet vaidina žiauriai gerai, nuo žvilgsnio net arbata atšąla. Psichologinis su lengva mistikos pudra, blemba, geri tie šiauriečių darbukai, šitas- danų/švedų. Susimąstai, kokie žmonės žiaurūs gali būti, ir kaip trumpai trunka kai kieno laimė :(

2014 m. balandžio 26 d., šeštadienis

The Immigrant (2013 )

Filmas toks gražus vizualiai, kad per daug nesigilini- trūksta gilesnio turinio. "Ai, tapau prostitute, baisaus čia daikto..", rodos, mąsto Maion Cottillard herojė, vienu metu apdairiai sukdama galvą dviems vyrams. Lenkiškas mentalitetas dar niekur nebuvo pavaizduotas taip atvirai ir įtikinamai,- siek savo naudos, nieko nėra svarbesnio, nepamesk šalto proto. Laivas, pilnas emigrantų, įplaukia į Niujorką. 1921m., daugybė nelaimėlių ieško prieglobsčio, ištrūkę iš karo nusiaubtos tėvynės, palikę artimųjų kapus, paskutine viltimi laikantys amerikietiškąją svajonę. Tokios yra seserys Eva ir Magda. Deja, Magda serga tuberkulioze, ir jąperkelia į karantiną. Evos vos nedeportuoja, bet čia pasimaišo žavus nepažįstamasis, su visai nežaviais kėslais.Tokiu būdu Eva pradeda teikti seksualines paslaugas, taupydama pinigus seseriai. Faktas, kad ji taip greitai su tuo susitaiko- nesuvokiamas. Beveik nėra jokio emocinio lūžio, pergyvenimo, tiesiog ai, praskėti kojas-
parduotuvė atidaryta... Joaquin Phoenix suteneris nestandartinis, nes sugeba iškaikyti pozą- "aš nenoriu kad tuo užsiimtum, tiesiog..ir tuo pačiu puoselėja kažkokius romantinius jausmus (?). Tai ypač paaštrėja, kai ekrane pasirodo kitas vertelga- jo pusbrolis. Sunku žiūrėti kaip filmą, vadinčiau tai gražiu spektakliu, nes veikėjai gan pavirštiniški. Bet kostiumai, dekoracijos, mmm, patinka man ta skrybėlaičių ir gražios šūbos era:)

2014 m. balandžio 13 d., sekmadienis

Philomena (2013)

Filomena, į pensiją išėjusi medicinos seselė, niekaip negali pamiršti skaudžios netekties. Kai buvo jauna mergina, vienuolės ją privertė atiduoti nesantuokinį vaiką įvaikinti, ir Filomena  niekada nebepamatė savo mažylio. Sunkoka ištrinti iš atminties tokį dalyką, ir tai ne šiaip režisieriaus pramanas; istorija nutiko realime gyvenime daygybei airių moterų, kurioms likimas pašykštėjo apsukrumo, o gal paprasčiausiai laimės. Minėdama 50-ąjį prarasto sūnaus gimtadienį, Filomena nutaria galų gale išsiaiškinti, kaip susiklostė Anthony gyvenimas, išssivaduoti iš daugybę metų slėgusio nuodėmės ir kaltės jausmo. Jai talkina sarkastiškas žurnalistas, ir gėdingos paslapties šydas pamažu prasiskleidžia. Krikščionybei suduotas stiprus smūgis. Kokia religija skaito vykdanti Dievo valią, atskirdama motiną nuo vaiko? Kaip gyvybė gali būti laikoma "nuodėme"? Filmas lėtas, bet labai jaudinantis, Judi Dentch.. jau amžiuje, o vaidyba, rodos, yra talentas, nepavaldus laikui. Miriau iš juoko, kai ji, sukrėsta iki širdies gelmių, pasakojo savo naujajam draugui banalų romaniūkščio siužetą, o šiam nebuvo kur dingti :D  Kodėl mūsų pensininkai negali būti panašūs į ją? Tik smirdi ir kelia vėją autobusuose, nelikę nei interesų, nei asmenybių...

2014 m. balandžio 11 d., penktadienis

The Grand Budapest Hotel (2014)

Liūdniausias Wes'o Andersono filmas, kas daro jį tokį nuotabų. Rašytojas, taisydamas sveikatą, apsistoja merdinčiame viešbutyje. Jį sudomina keistas svetys, akivaizdžiai plaukiojantis ne šiame laikmetyje... Taip prieš akis  iškyla didinga viešbučio praeitis, ir nepaprasta čia nutikusi istorija. Pasiuntinukas Zero įsidarbina Didžiajame Budapešto viešbutyje, jo mokytoju tampa neeilinė asmenybė- apsukrusis Gustavas, viešbučio siela ir pagrindinis šveicorius, didysis našlių globėjas, visada atsirandantis laiku ir vietoje, žinančias  visas lankytojų paslaptis ir diskretiškai jas saugantis. Toks rūpestingumas galiausiai duoda naudos- netikėtai mirusi viena garbiųjų viešbučio svečių testamentu palieka Gustavui neįkainojamą paveikslą "Berniukas su obuoliu". Bet prieš tai reiks stoti prieš galingą ir godžią velionės giminę.  Čia ir prasideda veiksmas, gaudynės su samdomu žudiku Žoplingu, slaptymasis nuo teisėsaugos "dėl nusikaltimo, kurio nepadarei", ir vienintelio liudytojo paieškos. Ralph Fiennes nepaprastai žavingas, čia pirmas filmas, kur jis persilaužė iš niūraus, depresuojančio, jam taip įprasto tipo staiga virto poetizuojančiu, rafinuotu paukšteliu :) Dar tik debiutuoja Andersono filme, bet toli pralenkia įprastas žvaigždes- Owen Wilson ir net Bill Murray! Pamiršau paminėti Adrian Brody, tamsųjį velionės sūnų, kuris atrodo labai impozantiškai, sužavi persekiojimo scena  paskutinėmis filmo minutėmis, mintys nuklydo į Cubrico "Shinning".  Apibendrinus, istorija panaši į Agatos Cristi apsakymą, jei Agata būtų vartojusi koncentruotą  alkoholio ir kofeino mišinį. Nesuprantu, internautai kažkodėl į viršūnes kelia Life Aquatic...bla bla bla, nė nesivarginsiu googlint viso pavadinimo, toks šūdas. Tanenbaumų nepralenksi, bet drąsiai antra vieta.

2014 m. balandžio 6 d., sekmadienis

Her (2013)

Žinot, ką ateityje bus galima padaryti nenusisekus santykiams? Užsisakyti kompiuterinę programą, kuri atstoja žmogų- gali su ja juokauti, verkti, ginčytis, meilikauti ir t.t. Viskas, išskyrus fizinį kontaktą. Bet kadangi dažniausiai pasigendama būtent sielų giminystės, tarpusavio ryšio- tai puikus sprendimas :) Teodoras išgyvena skaudžias skyrybas, nes vis dar myli žmoną. Jis supranta , ką darė ne taip, bet laiko nesusigrąžinsi. Norėdamas nusiraminti, o gal iš vienatvės, jis susidomi naująja technologija, ir taip jo gyvenime atsiranda Samanta. Finalas paradoksalus, juokas pro ašaras. Dar ateityje dings nemaloni pareiga rayti laiškus, atvirutes giminėms, antrajai pusei, draugams- yra firma, kuri tai daro už jus! Jūsų stiliumi, maniera, neatskirsi. Gąsdinanti idėja, baisiau už antrąją pusę pakeisiančią kompiuterinę programą. Aš mėgstu piešti atvirukus, rašyt crazy pasveikinimus, ir mintis, kad kažkas tą daro už mane, o gavusysis nieko nenutuokia, kaip šalta, kaip bjauru! :( Kažkoks impersonatorius mąsto už mane, tie dirbtiniai, bejausmiai žodžiai, jausmai, čia lyg sužinot, kad tavo draugas pardavinėja judviejų asmenines nuotraukas. Šios filmo dalies iki galo neįkirtau- nejaugi susvetimėjimas pasieks tokį mastą, kad turėsim samdyti pašalinius žmones, kad padėtų "ištverti" vieniems kitus?

Dallas Buyers Club (2013)

Juokinga, bet šį filmą siūliau visiems pažįstamiems, pati jo dar nemačiusi. Žiūrovai liko labai patenkinti, o aš.. miriau iš nekantrumo. Matot, turiu tokią taisyklę, kad jei filmas žada būti neblogas, būtinai turiu pamatyti jį kinoteatre. O žinot kaip ten yra su mūsų  kino pasirinkimu- į ekraną kišamos debiliškos komedijos, animacija, ir, kas baisiausia, vis daugiau rusiškos produkcijos.. Kažko intelektualesnio kartais tenka laukti pusę metų, arba palaidoti viltį, kad pasimėgausi didelio ekrano privalumais, ir su čipsų poku letenoj, susirietęs žiūri per vos besivelkantį kompą, kuris klykia windows'ų perinstaliavimo.. Kino pavasaris, laimei, įtraukė šią puikią dramą į savo repertuarą. Sunku pasakyti, ar filmas mane labiau masino iš  prodesinės pusės, ar vedė smalsumas išmėginti McCounaghey aktorinio meistriškumo ribas- nuo tada, kai pasirodė True Detective, į šį aktorių žiūriu su pagarba. Istorija paprasta- rodeo mėgėjas Ronas sužino, kad turi ŽIV. Žinia liūdna, o kur dar pridėsim  faktą, kad apie virusą dar nieko nežinoma, pati outbreak'o pradžia- aštuntasis dešimtmetis. Vyras puola gydytis pats, nelegaliai gauna išgarbstyto AZT, nuo kurio...jaučiasi vis prasčiau. Prasideda eksperimentai su savimi, siekiant žūtbūt prailginti gyvenimą. Jaudinantis reginys, filmas toks psiclologiškai stiprus, kad pažiūrėjęs jautiesi kaip išsunktas emociškai. Gyventi gyvnti gyventi.. Kitas įdomus veikėjas- transvestitas Rejon, kurį vaidina Jared Leto, seniai nemačiau tokios preciziškos vaidybos, per nugarą šiurpuliai salsą šoko :) Kokie jie abu kūdi, išsekę, omg... ir nepasiduodantys likimui ir gydytojų apatiškumui. Pastatyta remiantis tikrais faktais- Rono Woodroof'o istorija, ir jo įkurtas Dalaso klubas visuomenės nurašytiesiems.