Wuthering Heighs: 2009m. ir 1992m.

Emily Bronte "Vėtrų kalnas" yra mano mylimiausia meilės istorija. Mačiau dvi jos versijas, todėl įdomu bus palyginti.

Tom Hardy pasirodė pritrenkiančiai, bet apie tai vėliau. Visų pirma, kokia netikus aktorė Ketrinos Ernšo vaidmeniui! 1992m. filme maniau, kad prancūzė Juliette Binoche nelabai tinka, bet žmonės, ji suvaidino nelyginant geriau. O šita jauniklė.. Jai labiau tiktų reklamuot akių tušą ar plaukų dažus, su šūkiu- LOREAL, nes jūs to verta. Ketrinos vaidmuo toks ypatingas,- žiaurios ir nežinančios ko nori moters, kuri galiausiai praranda viską. Skaitydama knygą negalėjau suprasti- ji tiesiog tuščia koketė, bijanti veltis į santykius ar priešingai,- praktiška savanaudė, kuri mėgaujasi vyrų jai rodomu dėmesiu ir laukianti palankios progos? Šiaip ar taip, Charlotte Riley neatliko savo darbo.

Antra, kas per pradžia! Suprantama, nereikia atkartot knygos, režisierius uždeda savo rėmus istorijai, didesniu ar mažesnius, bet čia?? Ekshumacija buvo pastanga atskleisti sielvartą, bet atrodė groteskiškai ir ne vietoj. O vedybos- atseit uždarė ją pas save namuose ir apvesdino? Jos tėvas juk buvo turtingas žmogus, ne koks bažnyčios ubagėlis, galėjo kreiptis į teisėsaugos pareigūnus, o čia maždaug, ai, nu nepasisekė.. Jei jau Ketrin antroji buvo užrakinta namuose, kaip ten įsliūkino ištikimoji tarnaitė? Žiauru..

Dėl Hitklifo-Tom Hardy touched my heart and broke it.. Nemaniau, kad kas perspjaus Ralph Fiennes, bet taip nutiko. Nuo šiol jis istorija! Priglaustas gerojo pono Ernšo, visą gyvenimą jis kentė aplinkinių patyčias, "čigonės benkartas" buvo jam kaip antras vardas, o kur dar Ketės brolio pykčio protrūkiai. Nenuostabu, kad jis tapo nuožmus ir piktas, be lašo gailesčio, be gebėjimo atleisti. Nesuprantu, kodėl buvo išmesta scena, kur Ketė kalbasi su tarnaite virtuvėje, ir nežino, kad Hitklifas netoliese. Ji ištaria: jis man per prastas, ir tai tokia dramatiška akimirka, laukinis jos vaikystės draugas palieka namus ir dingsta be žinios.

Kaip įtikinamai ir profesionaliai vaidina Hardy- jo kalbos maniera, žvilgsnis, vyras, kurį užvaldęs keršto troškimas ir kuris sudega savo paties pykčio liepsnoje- žavinga.. Jis įskaudino daugybę žmonių, savąją Ketriną taip pat, ir vis dėlto jos išdavystė buvo didesnė, baisesnė, purvinesnė. Juo labiau kad atstumti jį nebuvo jokio išorinio faktoriaus- nei spaudė tėvai, nei brolis turėjo jai įtakos. Viskas dėl sumautos materialinės gerovės..

Geriau nufilmuotas 2009-ųjų filmas, nepaisant visų mano priekabių, che che, vaizdas glosto akį, įdomu kaip būtų žiūrėti nežinant, kuo viskas baigsis, nes aš jau žinojau, kas laukia. Skaudi meilės istorija išbaigta išbaigta iki galo, nors ne visiems režisieriaus sprendimams pritarčiau, bet ai.. Jeigu nesi filmų sugadintas žiūrovas kaip aš, tau patiks abi versijos, mielas blog'o skaitytojau..

Žiūrėti neprailgsta, abu turi širdį veriančių moementų ir reikalauja pakelio nosinių. Klasika lieka klasika.