Buvau nusiteikus kritiškai, nes esu skaičius romaną, pagal kurį pastatytas- ekranizacijose visad lauk nemalonių pakeitimų ir fakto, kad knyga eilinį kartą spjovė filmui į veidą. Čia taip nebuvo. Jei dar galvojau kad aktoriai kiek per seni savo rolėms, tokios mintys ištirpo nuostabiuose Kinijos kraštovaizdžiuose.Aktoriai vaidina puikiai- kaprizinga, neištikima Kitė ir tylus bakteriologas, mylintis jos vyras Volteris. Sužinojęs apie neištikimybę, nusitempia žmonelę į Kiniją, patį choleros židinį. Šeimyninės problemos atrodo juokingos svetimo skausmo ir kančių akivaizdoje.
Įdomus įvykių vaizdavimo būdas- jokių preliudijų, viskas išplaukia iš praeities upės, tarkim matom, kaip Kitė susipažįsta su Townsendu, kitas kadras- jie jau lovoj, nėra to pradinio cackinimosi- rūbų skraidymo į šalis ir pan. Tas pats su vedybom- čia susipažįsta, čia jau susituokę, greitai nykstantys vaizdai neleidžia įsigalėt monotonijai ir nuoboduliui.
Nortonas ypatingai gerai suvaidino išduotą sutuoktinį, jo pyktis ir atsiskyrėlio laikysena, žmonos ignoravimas, o širdyje vienatvė ir begalinis ilgesys, ypač įstrigo kaip gina žmoną nuo priešiškai nusiteikusių vietinių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą