Brolių Coen'ų debiutas didžiajame ekrane. Jau seniai jie pelnė mano simpatijas dėl ypatingo stiliaus ir originalių siužetų, o prieš kelias dienas pažiūrėjau, koks gi buvo startas- silpnas, neįmantrus, bet teikiantis vilčių ar ypač daug žadantis. Žmonės, nerealus! Prie to paties- galų gale išsiaiškinau, ką reiškia mįslingasis film-noir, nes būtent šiai kategorijai Blood Simple ir priskiriamas. Trumpai drūtai- mindfucker'io giminaitis, ne toks suktas,vingrus, daugiaprasmis, bet nuolat šnibždantis į ausį- kodėl, kodėl ir kodėl? Pasukus smegeninę įmanoma rasti atsakymus. O jei negalvoji, nėra prasmės žiūrėti film noir.Varge, kokia plepė pasidariau, grįžtu prie esmės. "Raguotas" vyras pasamdo privatų detektyvą, kad sektų žmoną ir meilužį, paskui nutaria abu nužudyti. Planas paprastas, seklio ir Marčio partnerystės atsekti nebus įmanoma. Tačiau įvykiai pakrypsta nenumatyta linkme. Susižavėję stebime laukinį įtampos šokį.
Wow, neatsimenu, kada paskutinį kartą sėdėjau prie ekrano išplėstom akim ir pastatytom ausim- nieko negali nuspėti.. Kaip man tai patinka! Atsipalaiduot negali, mąstai apie poelgių priežastis ir suvokimas ateina praėjus gerokai laiko, pasibaigus filmui. Privatus seklys džiugina charakterio šlykštumu, Dan Hedaya- apgailėtino, nevykėlio vyro portretu, o Frances McDormand- jei kada turėjau nusiskundimų dėl jos vaidybos, jau nebeturiu, nereali boba- niekad neatrodo patižus patelė, atsimenu, net Mississippi Burning, kur suvaidino namų šeimininkę- neišraiškingas vaidmuo, rodos, ką čia parodysi- o ji sugebėjo. Apseiti be kvailos buities ir miesčioniškumo, nes juk kam įdomu žiūrėti į kaimynę iš gretimo buto?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą