Dead Again (1991)

Kenetas Branagh man asocijuojasi su Šekspyro pjese "Daug triukšmo dėl nieko", kurią mes neturėjom gėdos "suvaidinti" Vilniuje, kai buvom pacanai septintokai. Tai greičiau vadinosi "Nulis pastangų tad nieko", mes buvom tragiški: su švarkais iš labdaryno, turint omeny kokį laikmetį teko pavaizduoti, vieno klasioko kedai badė akis, ir kitos milijonas zbitkų, kas mums leido iškovoti paskutinę vietą, bravo begėdei anglų mokytojai, išstačiusiai mus tokiai pajuokai. Bet whatever, kalbėsiu ne apie tai, dabar galėjau pamatyti šį tą, kas nebekels bjaurių asociacijų su praeities "šlove", filmas buvo intriguojantis ir įdomus. Pripažįstu, jam reikėjo laiko įsibėgėti, bet mieli veikėjai išgelbėjo situaciją todėl neprailgo. O paskui.. Finalo niekaip nebūčiau numačiusi, tuo man patinka geri mystery žanro atstovai, paslaptis išlaikyta iki reikiamo momento, to numatyti negalėjo niekas (nemeluokim sau). Žodžiu į vienuolyną atsibeldžia įbauginta moteris, kuriai sapnuojasi košmarai, bet sužinoti kažką beviltiška- atklydėlė nekalba. Iškviečiamas detektyvas, prasideda tyrimas, mes nuklystame net į 1949-uosius- nuostabią Margaret ir Romano Štrausų meilės istoriją su kraupia pabaiga. Bet kuo tai liečia juodu?