Dar viena vasara baigėsi, bežiūrint superinį filmą apie jaunystę ir metą, kai reikia suaugti. Fantastiškas
cast'as, puikūs, sąmojingi dialogai, dauguma frazių užsiliko atminty, kaip Polo kalba apie gražias merginas, kurios nušviečia dieną ir žada gražų rytojų. Istorija apie Vilį, kuris atsiduria gyvenimo kryžkelėj, ir kaip tokiais atvejais įprasta, iš didmiesčio grįžta į mažą gimtą miestelį, kur po mokyklos baigimo liko visi draugai, prislėgtas tėvas ir kvėša jaunėlis. Čia jis sutinka kaimynų mergaitę, trylikametę, ir pajunta keistą simpatiją; Viliui 29, tai suprantat apie ką aš.
Ji šmaikšti, protinga, užaugusi bus fantastiška- sako jis pašiurpusiam draugui Mo. Nobokovo iškrypimus galit pamiršti, pedofilija čia net nekvepia, tai dviejų žmonių susitikimas, įvykęs gerokai per vėlai, kaip ir Bredberio romane "Pienių vynas". Portman suvaidino neįtkėtinai profesionaliai, o jai viso labo tebuvo penkiolika. Greta slenka nelaimingos draugų istorijos- buvęs mokyklos pažiba Timis, dirba sniego valytoju ir negali pamiršti senos draugės, kuri ištekėjusi ir turi vaiką; karštakošis Polas stengiasi susigrąžinti buuvusią merginą, kuriai atsibodo jo nebrandumas ir įsipareigojimų vengimas. Apsnigtiems miestukams jaučiu keistą prieraišumą, kai tuo tarpu kasdienybėj jis man varo pyktį ir siaubą būti aplaidytai idiotų vaikigalių.
.jpg)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą