Pradedu naują erą- nekenčiau animacinių filmų,
madagaskarai ir
šrekai mane pykino, gadino visą šį žanrą, kol nesusidūriau su
Mary and Max. Vakar prisiminiau praėjusių metų prancūzų filmą, pretendavusį į Oskarą, bet negailestingai pralaimėjusį Žaislų istorijai 3, o kaipgi kitaip. Gaila. Jei tokius filmus rodytų vaikams nuo mažens, išaugtų puiki karta. Iliuzionistas išgyvena profesijos saulėlydį; nauji šou artistai (gerokai per dantį patraukta pop kultūra) išstūmė senuosius šoumenus, klounams, pilvakalbiams ir į juos panašiems nebeliko vietos. Vienam kaimelyje Iliuzionistas susipažįsta su Alisa, sunkiai dirbančia mergaite, kurią žavi jo atliekami triukai. Kartu jie vyksta į Paryžių, kur kiekvieno laukia skirtingas likimas. Jei tai būtų meninis filmas, seniai akis šluostytumėt. Subtilus, elegantiškas, su mažai dialogų, filmas palieka laiko pamąstyti ir JAUSTI.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą