Velvet Goldmine (1998)

P-A-T-I-E-S-Ė... Nesu mačius daug filmų apie muzikantus, fiktyvius ar tikrus, todėl neturiu su kuo lygint, tačiau įspūdį paliko neišdildomą. Glamūro žvaigždė Brian Slade sufabrikuoja savo paties mirtį ir dingsta kaip į vandenį. Praėjus dešimčiai metų, žurnalistas Arturas, kadaise didelis Briano gerbėjas, imasi sudėtingos užduoties- išsiaiškinti, kur ir kodėl dingo praeityje garsus artistas. Iš jo vadybininko, žmonos ir didžiosios meilės- choleriko narkomano Kurto, Arturas pamažėle sudėlioja sudėtingą dainininko portretą ir prisikasa prie tiesos. Gėjai kine gali traukti arba sukelti pasišlykštėjimą; žiūrint kaip bus pateikta jų meilės istorija; ši mane sužavėjo. McGregoras buvo NEREALUS homoseksualas su elektrošoko sukratyta psichika, jo elgesys scenoje toks akiplėšiškas ir žavus, kad man patiko žymiai labiau nei marga Johnatan Rhys Meyers pompastika. Daug spalvų, maivymosi, perdėtų emocijų, bet tai netrukdo, priešingai, tai vienas spalvingiausių Meyers vaidmenų. Vienas aktyvus, kitas pasyvus, vyriška/moteriška stovyklos pusė. Dainos užkabina, akys nori dar ir dar, o pabaigoje užplūsta liūdesys, kuris greitai nepraeis. Neeilinis.