Scorsese's perlas, beveik deimantas. Negali atplėšti akių, tikslinga prievartos, melo ir valdžios ekspozicija; gaila, kad metams bėgant jo kūryba sumenko, šiandien pažiūrėjau
Hugo anonsą ir likau be žado.. Anyway,
Casino tave veža. Semas "Tūzas" Rotšteinas turi dievo (o gal velnio?) dovaną- yra genialus lošėjas, jokia suktybe jo nenustebinsi, akys kaip erelio; taigi nenuostabu, kad vieną dieną jis tampa didis- buvo paskiriamas vadovauti Las Vegas'o kazino, kur paklysta nelaimėlių pinigai. Aplink sukasi milijonai, lagaminėliais keliaujantys
į bosų kišenę. Viskas gal būtų ie ėję kaip sviestu, bet Semas turėjo dvi bėdas- meilę prostitutei Džindžer ir draugą, vardu Nikis Santoro. Nesu mačius Joe Pesci tokioj aukštumoj- jo veikėjas nesulyginamas su niekuo. Į smurtą linkęs karštakišis, kuriam nepažįstama baimė dėl savo šiknos- o jau šneka :D Yra itin žiaurių vietų, bet Martin sugeba padaryt, kad jos tebūtų menkniekis, neužgožtų pagrindinės idėjos, nevirstų faršo drama. Dviejų pasakotojų vystoma istorija išvis nereali, turint omeny, kad pasakoja jau negyvas žmogus, beveik fantastika. Ir negaliu paminėti Džindžer- Sharon Stone mane sužavėjo; o šiaip jau nekenčiu tos blondinės. Toks atstumiantis veikėjas kaip reta. Pradžioje miela, paika violiokė, kuriai terūpi pinigai, pamažu degraduoja iki silpnos, niekingos menkystos, kuriai nerūpi net nuosavas vaikas- tik sąskaita banke, iki kurios niekaip nepavyksta prisikasti. Šaunuolė. Zjbs filmas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą