Luką galima laikyti bepročiu savižudžiu, arba jokių taisyklių nepripažįstančia, gaivališka jėga, kuri nustos tik po mirties. Paul Newman- jau nekalbant, koks gražus vyras buvo, bet ir nepakartojamas talentas. Filmą malonu žiūrėti, nes jis neįsiteikinėja žiūrovui- toks buvo laikmetis, kai režisieriai kūrė, ką norėjo, o aktoriai vaidino, nes tai buvo jų pašaukimas. Užmokestis mažesnis, o kokybė stulbinanti. Žiūrint kiekvieną Luko pabėgimą tikiesi geriausio; žaviesi jo ryžtingumu ir beatodairiškumu, nes koks gi čia gyvenimas kalėjime, reikia mėginti mėginti mėginti. Daug simbolizmo, manau nesuklysiu, lygindama Luką su Kristum, tik ne nuodėmėms atpirkti, o optimizmui žadinti. Iki jam ateinant kaliniai gyveno nykų, pilką, rutinos kupiną gyvenimą, o šis žydraakis įnešė naujų vėjų- kiaušinių valgymo varžybos. Taip ir nesupratau, kiek kiaušinių įveikė, bet žiūrint į tą kimšimą viduriai vartėsi :) Filmas nepasėja intrigos, žiūrovas nebombarduojamas veiksmu, siužetas teka ramia vag. Keista žiūrėti filmus, kai aktorių jau nebėra tarp gyvųjų- Denis Hopper ir Paulas jau mirę, o Dean Stanton siaubingai senas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą