Kuo labiau nusikalu darbe, tuo smarkiau mane traukia smurtiniai filmai- malonu žiūrėt, kaip dūhus žmones užpuola ryklys, vandenį nudažo fatališka raudona, fone spiegimas ir trys eilės dantų- krimst krimst krimst... Vieta, kur nukando koją, man suteikė daug džiaugsmo, o kur pastvėrė vaikigalį- tiesiog suklykiau iš džiaugsmo; todėl buvo keistoka motinos r-ja, kai ši dėjo plekšnę šerifui- wtf, negirdėjai apie ryklius, višta?? Taip tau ir reikia! Galėjo ir daugiau ryklys nustvert, jis nekaltas, kad žmonės debilai. Iš dalies šis kremzlinis sutvėrimas galėtų "įsisegt" pačiam Spielbergui, nes tokie filmai kaip šis smarkiai kirto jų populiacijai- žiauraus plėšrūno įvaizdis skatina šių ne tokių jau pavojingų gyvūnų medžioklę ir masinę neapykantą. Muzikos takelis- John Williams lupo Oskarą už jį, daugiau nesiplėsiu. Veikėjai padorūs, ypač juokingas Dreifussas, didįjį veiksmą pratupėjęs po vandeniu, bet žinot, mokslo vyrai nekvaili, o supermeno rolė gali baigtis liūdnai:) Pats ryklys sukėlė šiokių tokių minčių, bet common, buvo septintasis dešimtmetis, efetai buvo lievesni- labiau buvo svarbiau sukurt įtampą, o ne kažką įtikint.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą