2012 m. liepos 15 d., sekmadienis

Blessed (2009)

Neapsiverkiau pabaigoj, kaip buvo prognozuota, bet jautresnių nervų tikrai neišlaikys, o jei dar vaikus mylit, jums chana. Septyni paaugliai malasi nežinia kur, o jų motinos liūdnai laukia sugrįžtant. Filmas padalintas į du segmentus- point of view iš vaikų, paskui iš motinų pusės. Pastarosioms tai lyg teisė apsiginti teisme, kad neatrodytų careless bitches, nes gali susidaryt toks įspūdis. Istorijos labai skirtingos, man kažką panašaus į gailestį sukėlė tik Roo ir vaikai, kur gyveno gatvėj. Visi likę turi gan padorius tėvus ir išsipi*inėja, atsiprašant, o ypač Triša, tą tai pasmaugt maža, bjaurybė. Kaip ir galima tikėtis, vaikai prisidaro bėdų, ir gan nemažų, kaip Danielis, jo išgyventa baimė perėjo net man, neįsivaizduoju, ką daryčiau tokioj situacijoj. O antroji pusė skirta motinoms, kurios nėra tokios jau blogos, išskyrus Rondą; paradoksalu, palikusią geriausią įspūdį- Francis O'Connor pavergė ne mane vieną. Velnio nešta ir pamesta, kitaip nepasakysi, nenugalinti silpnybės vyrams, gimdanti vaiką po vaiko, filmo metu laukiasi ketvirto- du gatvėj, vienas prieglaudoj- super mamytė. Vulgari, netašyta, traukianti cigaretę po cigaretės- tokių tūkstančių tūkstančiai, neprižiūrimų vaikų- dar daugiau. Taip jie lengviau tampa narkomanais, prostitutėm ir kitais nelaimingais žmonėmis. Likusios stengiasi išmaitint šeimą, dirbą be atilsio, o dar turi tvarkytis su nevykėliu sutuoktiniu ar blogais įpročiais- girtuoklystė ir azartiniai lošimai. Nėra namų be dūmų, arba neteisk ir nebūsi teisiamas. Net Ronda mėgina susitvarkyt savo šiukšliną būvį išmesdama eilinio sugyventinio daiktus gatvėn. Pabaiga man sukėlė minčių- ar tas šokis reiškė- tokia jau esu, ir nieko čia nepakeisi -ar...? Aktoriai puikūs, tiek jaunoji (ypač Ortoną vaidinęs vaikinas), tiek vyresnioji karta; tik happyendingo  daugoka, Danieliui turėjo pavykti, būtų labiau gyvenimiška, nes radau  užuodusių muilo operą :))

1 komentaras: