Žiauriam recedyvistui įvykdoma mirties bausmė, detektyvai suploja rankom, pagaliau baigta. Bet ar tikrai? Žmogžudystės nesiliauja, vėl tas pats braižas. Nori nenori, detektyvas Hobsas turi pripažinti faktą, kad turi reikalų su demonu. Kaip puikiai nufilmuota! Mielai rodyčiau šį filmą davatkom ir žiūrėčiau į jų perkreiptus snukius; skystaprotes smegenis vargu ar kada perskrodė mintis, kas iš tikrųjų yra BLOGIS. Demonas lengvai keliauja per kūnus, viskas ko reikia- tik ranką ištiesti. Scena, kur jis persekioja panelę Milano- nuostabi. Jokių iššaukiančių efektų, o koks stiprus įspūdis palieka...Nerimą kelia mintis, koks žmogus silpnas prieš jo įtaką. Gėris priimamas kaip savaime suprantamas, geri darbai greitai pasimiršta, nes tai lyg savaime suprantama aksioma. O puolęs angelas gundo, lyg paukštis kirmėlę ištraukia iš mūsų silpnumą, menkystę, lengvai užvaldo sielą, žiū -jau tu supančiotas.. Katės ir pelės žaidimas įsibėgėja, Hobsui reikės pakrutinti smegenis, kad rastų būdą pergudrauti Azazeliui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą