The Bad Batch (2016)

Lyg gamintum patiekalą, mesdamas puodan viską, kas papuola po ranka, ir tikėtumeisi, kad skonis bus geras. Žinia, kulinariniai eksperimentai retai nusiseka, nebent esi prakalęs ranką kaip koks Jamie Oliveris. Filmas surinko tiek neigiamų įvertinimų, kad po keliolikto nustojau skaityti. Visai be reikalo toji kritika, tiksliau, smarkiai persūdyta. Ne šedevras, bet režisierės polėkis, absoliutus nesiskaitymas su žiūrovu, kurioziški veikėjai, laužantys stereotipus- paliko labai gerą įspūdį. Vos antrasis jos filmas- po debiuto A Girl Walks Home Alone at Night, kritikai išgyrė, o man buvo mažumą nuobodokas.. Teksaso dykumos karštis, maitėdos, kanibalai, narkašų bendruomenė (aš myliu Lyderį- juokingai "Simpsonus" prisiminiau) ir jauna mergina Arleen, atsidūrusi už JAV įstatymų ribų. Idėja tokia, kad vyriausybė atsikrato visais trūkumų turinčiais piliečiais- priežastys nenurodomos, tik matyti, kad taisyklės itin griežtos. Jie vadinami "bloga serija", lyg kokios brokuotos prekės, netinkamos visuotiniam naudojimui. Garso takelis- dar viena drąsi velniava- nuo Carma Camelion iki  Darkside. Mažai dialogų, bet ką čia daug šnekėti, kai realybė kalba pati už save. Žmonės, būdami "brokuoti", ne itin gražiai vieni su kitais elgiasi, pvz. suvalgo tavo galūnes. Keanu Reeves suvaidino creep'ą Lyderį, kurio filosofija- dauginkis ir kaifuok; orda nėščiųjų aplink.  Kas buvo šokiruojantis netikėtumas- pamatyti Jim Carey pavardę. Jis yra vyras su prekiniu vežimėliu, eik tu sau, niekaip nepažintum. Chaoso centre- neįsivaizduojama meilės kibirkštis tarp Arleen ir kanibalų grupuotės lyderio. Stokholmo sindromo mutacija? Retas atvejis, kai negaliu sutikt su žemu reitingu; "The Bad Batch" neabejotinai išskirtinis, ne visų skoniui- bet visgi yra žmonių, turinčių ypatingą skonį.