Šešių emigrantų likimai persipina tarpusavyje, kartais su labai liūdnomis pasekmėmis. Filmas pavykęs jau vien dėl to, kad herojai tokie žemiški. Nuo šlykščiojo mafiozo Ivicos iki jaunos, naivios Ženios, norinčios tapti manekene. Jau nekalbant apie Jają, ir tą siaubingą baraką, kuriame gyvena. Lyg būtų paimti čia pat, iš gatvės. Šiurpūs dalykai vyksta pasaulyje. Žmonės vyksta į svetimą šalį, ir ne visada pasiekia jų sėkmės istorijos. Dažnai apgauna, išnaudoja, jautiesi vienišas kaip Lukas. Skaičiuoji kilometrus, kurie skiria nuo mamos Tokijuje, ir kiek dienų užtruktų eiti be poilsio, dieną ir naktį. Lukas- muzikos genijus, tėvas- garsus dirigentas. Tačiau ambicijos vis didina prarają tarp jųdviejų, užuot palaikęs sūnų, labai spaudžia, vaikas įsibauginęs. Jaja sąžiningai dirba, yra labai geros širdies. Nori padėti vienišai motinai, kuriai gresia iškeldinimas, o baigia visišku principų pamynimu. Tai labiausiai man patikęs veikėjas, regis, apsižliumbiau. Arba trokšti keršto už nužudytą sūnų, pyktis neleidžia gyventi toliau, bet netikėtai būtent kerštas vėl atveria kelią meilei- keistai pasibaigusi Sekos istorija. Yra momentų, kai norisi užsidengti akis- sunkus, liūdnas, emociškai išsunkiantis filmas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą