2018 m. kovo 30 d., penktadienis

Mug (2018)

O Dieve, išgirdus Gigi D'Agostino "I'll Fly With You" pasijunti iškasena, primeskit- gabalui beveik dvidešimt metų! Treningai su trim paloskėm, skustos galvos, siemkės ir banglų persekiojimas- nostalgijos 2000-iesiems nejaučiu, tai buvo ypatingi laikai. Jacekas- maištingos prigimties jaunuolis, nešiojantis ilgus plaukus, klausantis metalo ir dievinantis larioke alchašus girdančią savo merginą. Vyrukas kategoriškai atsisako ištirpti slogiam provincijos rūke- pritapti prie kitų vidutinybių. Kai dideliu greičiu nevažinėja visu garsu pasileidęs "Metalicos", jis skaptuoja Jėzaus veidą; miestelis stato Išganytojo skulptūrą, kuri dydžiu turi perspjauti pirmtaką Rio de Ženeire. Bažnyčios vaidmuo filme neįprastas mūsiškam lietuviškam mentalitetui, kur ją telanko pensininkai. Vieną dieną Jaceką ištinka skaudi nelaimė- susižaloja darbe, prireikia sudėtingos veido operacijos. Ir reikalai pakrypsta 180 laipsnių.. Kaip reikėjo tikėtis, fizinė išvaizda suvaidina lemiamą vaidmenį, sužadėtinė atsifutbolina, dėl sveikatos vyras nebegali dirbti, tikra motina sūnaus nebepažįsta ir užsako egzorcizmą.. Visgi žiūrovas nėra panardinamas į depresijos ir nevilties liūną. Priešingai, režisierius šaiposi iš žmonių tamsumo, išvaizdos kulto, savanaudiškų reklamos kūrėjų. Neatsimenu, ar esu mačius filmą, kur tarpusavy kaitaliotųsi prieštaringos emocijos, čia verki, čia juokiesi. Lenkų verbaliniu perlu virtęs kurwa, muštynės  prie nabašniko dėl palikimo, vaikų žaidimai su kiaulės galva ir begėdiškas taškymas diskotekoje. Šokti nemoki, bet pochui, taip dar įdomiau. Puikus festivalio užbaigimas, nekantriai lauksim sekančių metų!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą