Ravens (2017)

Tikėjausi buitinio smurto šeimoje atvejo, ypač po pirmųjų kadrų su randais ant jaunuolio veido. Bet režisierius tik pavedžiojo už nosies, viskas daug sudėtingiau - dėl to filmas tik puikesnis. Desperacijos apimtas tėvas Agnė stengiasi išsaugoti ūkį nuomojamoje žemėje-  jo vieno pastangų neužtenka, nors vyras plėšosi negailėdamas savęs, stimpa karvės, darbai lipa ant galvos ir varo neviltin. Vyras visaip mėgina patraukti savo pusėn vyresnįjį sūnų Klasą, bet paaugliui terūpi paukščiai. Galvoju, gal būtų užtekę nuoširdaus pokalbio; tačiau vyrai neprašo...Lėto vystymo, vis tikiesi nutiksiant kažką baisaus, šlykštaus,  ilgai po filmo jautėsi slogutis. Yra net dvi nusipurtyti privertusios scenos- lentpjūvėje ir sutuoktinių lovoje. Agnė nėra blogas žmogus, jis- auka, kurią galutinai pribaigia užsispyrimas.  Karta iš kartos sekti tėvų pėdomis- toli gražu ne sveikintina, o žmogų luošinanti tradicija.