Koko-di Koko-da (2019)

Atbaido nuo šlapinimosi miške visam gyvenimui :D Ilgą laiką maniau, kad būtent čia šuo pakastas, žiaurus girių dvasių kerštas teršiantiems stovyklautojams. Aišku, kad ne. Vadinasi, pora, mačiusi santuokoje geresnių laikų, nei išgyvena dabar, išvažiuoja į kempingą. Ryte moteriškė užsinori sysiu, ima skambėti kraupi dainelė ir ją apsupa nežinia iš kur atsiradusi trijulė. Finale- guli paslika be kelnių, nebegyva, toks pats likimas ištinka ir sutuoktinį. Michael Haneke žaidimėlių ir Kubricko apelsino hibridai nebaisūs, net juokingi. Įtampa ima kilti, kai supranti, kad situacija įkyriai... kartosis. Vyras kaskart žino, kas nutiks, mėgina gelbėtis, bet jau girdisi Koko di Koko da aidas, ir su mažais niuansais, pasekmės tos pačios. Makabriška "Švilpiko diena" iš naujo ir iš naujo. Viską paaiškina nuostabus kiškučių multikas pabaigoje, kai pagalvoji, juk akivaizdu. Ši vieta man patiko labiausiai, poetiška, liūdna, niūrios spalvos, įsimenantis piešimo stilius. Pirmas "Scanoramos" horror žanro filmas, labai vertinu, iš visų keturių šįmet matytų paliko stipriausią įspūdį.