Ėmiau tyrinėti siaubo filmų istoriją, nes bibliotekoje į rankas papuolė faina knygutė "Horror cinema". Nesu mačiusi klasikos lobyno: Psycho, Peeping Tom, Dracula su Bela Lugosi, bus proga pasitempti. Vakar norėjosi kažko ne žoskai seno, užteko, kad filmui apie 50metų :D Wes Craven debiutas, užtikrinęs tvirtas pozicijas siaubo meistrų gretose. Baisu nebuvo, haha, per pusšimtį metų siaubo standartai pasikeitė, arba mano gėrio/blogio samprata iškrypusi nebepataisomai. Filme daug komiškų elementų, pvz parodijuojamas policijos darbas, žiopliai pareigunai net degalų užtektinai negali užsipilti, pravažiuojantys juos trolina kas netingi. Blogiečiai, į kurių nagus papuola merginos... Ką tik paskaičiau, kad filmas šokiravo, kai pasirodė, traukiama net prie snuff kategorijos. Mano nuomone, dabar daug kas pasikeitė (į blogąją pusę), mūsų atsparumas ekrane rodomam smurtui pasiekė neregėtai aukštą kartelę. Aukos mušamos, vieną išprievartauja- o tau nors raumenelis virpteltų! Cravenas baudžia amoralius, ištvirkusius paauglius, tau neprivalo būti jų gaila. Hipiška muzika blaškė, trukdė susikaupti, iškreiptai juokinga ir viskas. Nors kankintojai charizmatiški, manau, būtent šito remeikai nebesugeba pakartoti. Beprasmiško žiaurumo, for fun. Pabaigoje šutve pakliūva į aukos namus, tėvai sužino, kas nutiko dukrai. Keršto valanda, tėvukai galėtų būti Kolino iš "Vienas namuose" seneliai, išradingumo netrūksta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą