2020 m. sausio 17 d., penktadienis

Coma (1978)

Yra nemažai žmonių, paniškai bijančių ligoninių, baltų chalatų, vos juos pamačius spaudimas pakyla, o operacija prilygsta mirties nuosprendžiui. Galvoju, pavydžiu tau, žmogau, aukštai vertinamos niekingos gyvybės, nepakeičiamumo statuso. Visgi, ir be tavo gadinamo oro, Žemė nesustos suktis aplink ašį.  Taigi, drebulės, nežiūrėkit "Komos", nes sudilusio klubo sąnario taip ir nepasikeisit, naujų papų irgi nepripumpuos silikonu. Jauna, smalsi gydytoja pastebi nerimą keliantį jaunų žmonių komų skaičių. Kai užsinori žvilgtelt į jų ligų istorijas, jai prieš nosį užtrenkiamos durys. Kaip drįsti abejoti vyresnių kolegų kompetencija, čiole?  Protą knisa savo draugužiui, irgi gydytojui, jų santykiai juokingi nesusuikalbėjimu, kas jų poroje moteris. Žodžiu, su pagalba ar be jos, gydytojytė kasasi giliau, pasijunta persekiojama, ir viskas baigiasi šauniu lavonų stumdymu morge. Ką jau kalbėti apie jos pabėgimą iš Džefersono instituto- verta vyriško patapšnojimo per petį. Absoliučiai neįtikėtini fokusai, bet esi prikaustytas prie ekrano, dėmesys sutelktas iki pat įtampos kupino finalo. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą