Bandau prisiminti save 12-os metų. Draugai jaunesni, o kita jaunimo dalis "iš devynaukščio pirmos laiptinės", matėsi, bloga buvo kompanija. Kas anksti tapo tėvais, kas sėdo į kalėjimą (spėju), viena krasavica per plauką nebuvo atrinkta į "Olialia pupytes", kelrodis aiškus. Kodėl aš čia sklaidau vaikystės albumus- mane ir filmo trejetą sieja naivumas; iš kur vaikai atsiranda, sužinojau tik vienuolikos, ir tai mane traumavo savaitei. Komedija privertė žvengti iki ašarų, situacijų absurdiškumas pasižymi ypatingu kūrybiškumu, todėl negali filmui kirst "nesąmonės" verdikto. Labiausiai patiko juodukas, tą savybę negalėti meluoti turėjau ir aš, na, bet nebuvo ką riesti, įdomioji vaikystės dalis nebent fizinės traumos. Trys berniukai prašika tėvo droną, kurio šis prisaikdino neliesti, ir dabar turės žūtbūt atgauti. Kliūtis- dvi apsinešti trokštančios paauglės, kurių kieme nusileido žaisliukas, ups, vaikigaliai prapuldino ir kvaišalus. Juokinga kelionė, siekiant atgauti tėvo žaislą, narkotikų pirkimas, coming of age, pirmi bučiniai ir t.t. Komedija nėra kažkoks kino stebuklas, bet už gerą nuotaiką negaliu jos neužtarti :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą