Kiek teigiamų emocijų patyriau žiūrint apie suomių metalistų nuotykius. Ech, esu sentimentalus žmogus, metalistai tarsi paimti iš mano mėgiamo klubo "Lemmy"- kūdi, laumių plaukais, kuriuos šėtoniškai krato burbuliuodami į mikrofoną. Mano sprandas silpnas, vieną vienintelį kartą pasisklaidžiau, ir ryte po festivalio vos galvą atplėšiau nuo žemės :D Bet man labai patinka nevaržoma jų energija! Jaunuoliai drebina rūsio sienas gaivališka muzika, kuri apibūdinama taip: symphonic post- apocalyptic reindeer- grinding Christ- abusing extreme war pagan Fennoscandian metal. Tiksliai pasakyta? :D Bet chebra pasvajoja ir apie didesnę sceną. Kaime, aišku, iš jų šaiposi ir už rimtą nepriima. Bet štai pasitaiko galimybė sugroti festivalyje Norvegijoje, ir čionykščiai sąla iš pasididžiavimo. Grupė džiūgauja- nebereiks triūsti briedžių mėsinėje ir šluostyti užpakalių bahadelnioje. Bet prasideda nesusipratimai ir tragiškos kliūtys, pakeliui į svajones reiks peršokt duobes :D Humoras savotiškas, net makabriškas, nenoriu atskleisti kortų, pasakysiu tik tiek, kad pabaigoje laukia įsimintinas "stage-diving".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą