Truputį ištęstas, bet gan mielas filmas, apie suaugusį vaiką Skotą, rūkantį žolę, darantį klaikias tatuiruotes, bijantį įsipareigojimų, sėdintį motinai ant sprando ir depresuojantį. Beje, apie tatuiruotes. Pirmas kartas, kai tenka pamatyti amžiną juodraštį ant žmogaus kūno :) Juk meistru netampi vos paėmęs adatą į rankas, visada buvo įdomu- o kaip tie nepavykę variantai? Pagrindinis veikėjas gerokai išgražinęs ne tik save, bet ir draugų kūnus, atsiskleidžia tikros draugystės mastas, aš jam galvą nusukčiau, jomajo, o pabaigoje, Jėzau :D Jis niekaip negali atsitiesti po tragiškos tėvo, gaisrininko, žūties, todėl nevalingai verčia kitus tūpčioti aplink save. Motinai pradėjus susitikinėti su kitu gaisrininku, vaikinas pameta galvą. Beje, naujoji meilė- gerai pažįstamas balsas iš "F is for Family", Bill Burr, išgirsti net kelias pažįstamas frazes- daug keikiasi, daug :D Nebrendyliškos/parazitinės paniatkės galutinai įsiėda motinai ir galų gale Skotas nubloškiamas žemėn nuo kupros- nebeturi kitos išeities, kaip stotis ant savo kojų. Nenoriu leistis į išvedžiojimus, ką manau apie žmones kaip Skotas. Dramedija man patiko, ypač Bill Burr veikėjas, vienas labiausiai įtikinamų personažų. Išsiskyręs, keistai besijaučiantis tarp savo vaikų, be pastovios gyvenamosios vietos, trokštantis meilės rėksnys isterikas. Loved him.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą