Velkasi nuo pernai metų uodega, nes prieš tariant žodį, reikėjo įnirtingai pagalvoti. Ir perskaityti ištisą filmo paaiškinimą, ahahaha :D Kažkodėl maniau, kad čia siaubo žanrui priklausantis kūrinys. Šviežia pora keliauja pas vaikino tėvus pažindintis, nors mergina jau gatava rodyti kulnus jų tolimesnei ateičiai. Laukiau, laukiau horror elementų nuvykus pas būsimus uošvius, bet nieko kito kaip socialiniai keistuoliai, nepastebėjau. Tarp kitko, Toni Collette ir David Tewlis galima tik pagirti už įdėtas pastangas- keistumyno atmosfera praretina orą, emberesmentas kemša šnerves ir norisi pyzdinti lauk iš to nuošalaus nemaliūkščio. Ale va, siaučia pūga, ir merginai nelabai yra kur dėtis. O tada prasideda laiko tėkmės fokusai- čia matome tėvus susenusius per porą valandų, čia vėl- kelios dešimtys metų į priešingą pusę, kraipai galvą ir dirsčioji į filmo trukmę- 2:14, kuri laša kaip vanduo be didelių įvykių, sekindama kantrybės rezervą. Galiausiai porelei pavyksta išvažiuoti, kad vėl įstrigtų senoje mokykloje. Ko nepaminėjau, kadangi veiksmo mažai, kalbama daug. Dialogai ilgi, pilni kontekstų, gilūs, psichologiniai, intelektualams turėtų patikti. Kadangi neišleidau iš akių ūkvedžio, man pavyko neblogai nuspėti kaip čia kas, kas pradžiugino. O kaip ir sakiau- perskaičius Charlie Kauffman "kas ir kodėl", čia pasirodo nepaprasta ir liūdna pasąmonės odisėja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą