Teko susipažinti su psichiatro Irvin Yalom darbu "Žiūrėti į saulę- kaip nugalėti mirties baimę". Ten yra patarimas skleisti ratilus- nuveikti kažką, kas liks aplinkinių atmintyje, taip užsitikrinant, kad jūsų asmuo kirbės jų sąmonėje dar kurį laiką po mirties. "Living" yra puiki jo iliustracija. Sausas kanceliarijos darbuotojas, diena iš dienos besisukantis užburtame biurokratijos rate, staiga sužino apie mirtiną ligą. Biurokratijos mechanizmas parodytas komiškai ir absurdiškai,- kam imtis veiklos, kai gali projektą paguldyt tarp kitų popierių ir pamiršti :D Vyras, sukrėstas žinios, nustoja eiti į darbą. Sėdi kavinėse, lėbauja su nauju pažšįstamu, dainuoja- lyg iš naujo pamato, kas yra gyvenimas, kurio jam liko nedaug. Santykiai su šeima šalti- sūnus su žmona akivaizdžiai laukia, kada namuose liks patys sau šeimininkai, darbe taipogi nebuvo mėgstamas. Pilka, nuobodi egzistencija, ar jis išvis gyveno?? Ir mūsų veikėjas apsisprendžia stumtelėti biurokratijos ratus, seniai įklimpusius purve- atiduoda visas jėgas kilniam statybų projektui. Bill Nighy pasirodymas labai jautrus, liūdnas, angliškai santūrus. Nors nieko per daug nevyksta, akys ilsisi ant elegantiškų kostiumų ir skrybėlių, stilingų moterų suknelių; nejaugi būtent žmonijos prieauglis metams bėgant, taip nuskurdino mūsų apdarus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą