Nu blet, kas čia darosi- vėl italai,vėl snuzfestas! Turinys sukištas į varginančias, be galo prailgusias, nereikšmingas 2valandas 20minučių. Kodėl??? Scenarijus silpnas kaip pirmoko bicepsas, ekrano laikas švaistomas begaliniams pasiplaukiojimams ežere, dairymuisi į kalnus, ok gražu, supratau, next (?) namo statybai, karvių šiknoms, ir t.t., visiškai neatskleidžiant konflikto esmės. Kuris senas kaip pasaulis- kartų konfliktas, vietos po saule ieškojimas, patarimų pilni tėvai ir maištingi nutrūktgalviai sūnūs, kiekvienas kartu ir teisus, ir klysta. Bet užuot jį kūrę, gvildenę, tėškia vieną nususį sakinį. Rimtai, iš daugiau nei dviejų valandų trukmės niekaip nebūtų pavykę "nugvelbti" dešimt minučių Pietro ir jo tėvo tarpusavio santykių dinamikai? Vėl vienas sakinys- dešimt metų nekalbam, eee, kodėl? O šiaip istorija apie du vaikystės draugus, Pietras iš miesto, Brunas gyvena kaime ir čia dirba su gyvuliais. Pietras atvažiuoja vasaromis, juodu tampa artimi. Bet gyvenimas draugus išskiria, jie nesimato 15 metų, po to vėl susieina. Pietras- nenusėdintis vietoje, nori keliauti,- siela be vietos. Brunas- sėslus, taip niekada ir nepalikęs gimtųjų vietų, džiaugiasi kalniečio gyvenimu, sukuria šeimą. Žiūrime, kaip vyrams sekasi metams bėgant, visai kaip vaikystėje, jie kasmet susitinka vasaros metu. Truputį priminė Hesės "Narcizą ir Auksaburnį", tik laimė, homoseksualumo korta nebuvo išmesta. Vaizdai gražūs, jei nežinočiau, kaip sunku ropštis į kalną, pati užsinorėčiau į rodomas vaizdingas vietoves, akinančias kalnų panoramas. Jeigu ir knyga tokia padrika, linkusi į nutylėjimus, tada atsiimu viską, ką čia privariau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą