"Kino pavasarį" pradėjau ekstravagantiškąja "Vera", tai reali asmenybė, gerai žinoma Italijoje, spagetti vesternų žvaigždės dukra. Atvirai kalbant, jei ne išskirtinė herojės išvaizda, būtų buvę nuobodu ir ištempta. O čia nuolat teliūskavai ant emberesmento ir svetimo gėdos bangos- be atokvėpio. Moteriškės veidas pjaustytas chirurgo peilio tiek kartų, kad pasirodė, jog ji galėtų prasižioti 180 laipsnių kampų. Stiliukas irgi verčiantis iš koto: moteriai gerooookai virš penkiasdešimt, o ji nevengia ryškaus makiažo, berankovių palaidinių, liemenių, leopardo raštų, o pagrindinis akcentas- kaubojiška skrybėlė. Filme yra vieta, kur prisipažįsta, kad transeksualai- jos grožio idealas.... okeyyyyy, daugiau klausimų neturiu, Jūsų kilnybe :D Vera gyvena italų grietinėlės vertą gyvenimą- daug šopinasi, važinėja į premjeras, fotografuojasi paparaciams, išlaiko jauną meilužį. O čia slypi pagrindinė moters bėda. Būdama geros širdies, ji nežino, kad žmonės ja paprasčiausiai naudojasi. Kartą Veros vairuotojas gatvėje partrenkia vaiką. Taip moteris susipažįsta su kita gyvenimo puse- žmonėmis, kurie kasdien sunkiai dirba, turi skolų ir kitokių rūpesčių. Vera usidraugauja su berniuku, matome ją laimingą, atradusią kažką panašaus į prasmę, pilnatvę. Bet kokia naivi, Viešpatie... Pabaigą buvo galima nuspėti, ir vis dėlto jauti nelyg apmaudą, kad buvo tokia lengvatikė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą