Filmas apie šlykščiąją šeimos santykių pusę; o ne socialiniuose tinkluose agresyviai talpinamų nuotraukų koliažuose matomus išsišiepusius veidus, sukeliančius vienišiams nevisavertiškumo kompleksą, nerimą ir depresiją.
All is fake. Vienuolikmetis turi liudyti teisme, kur motina kaltinama šaltakraujiškai išstūmusi tėvą pro langą, ko pasekoje jis užsimušė. Ima lįsti senos nuoskaudos, ėdusios sutuoktinius nuo skaudžios nelaimės, įvykusios prieš septynerius metus. Viskas, ką turime- tik motinos liudijimai, žinoma, moters interesas pasirodyti iš gerosios pusės. Pradžioje spėliojau, kalta ji ar ne, bet paskui pasidarė nebesvarbu. Jeigu ir būtų griebusis žiauraus prievartos akto, gynybinė taktika buvo geniali. Jokių kaltinimų velioniui, norint iškelti save kaip auką. Bet nepamirškime fakto, kad ji- rašytoja, ir talentinga rašytoja, žodžiais operuoja meistriškai. Advokatas- senas gerbėjas iš jaunystės laikų, laimei, dramai tik pakenkti galėjusių "fizinių atsidėkojimų" nepamatome, nors esu tikra, kad amerikoniška versija be to neapsieitų. Bet jei leisiu sau būti atvirai, istorija mane išvargino, pažiūrėjau per du vakarus iš eilės. Šeimyninės paniatkės yra siaubingos,seniai žinau, amžini kompromisai, vadovas ir vykdytojas, buitekas, nuobodulys, rutina, amžinas DARBAS dėl buvimo kartu. Neturiu pakankamai nuolankumo ir pastovumo savyje, panašūs dalykai mane verčia vemti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą