Gerai, kad ėjau į filmą be lūkesčių. Nesu skaičiusi "Kopos"ir abejoju, ar kada imsiuosi; man patinka mokslinė fantastika, o čia yra fantastika-fantastika. Tiesiog pirmadienį laukė darbas, nutariau pašviesinti nuotaiką gražia vizualine patirtimi Vingyje. Ėjau su pažįstama, dar vienas pliusas, nes kai nebegalėjau sutramdyti juoko, buvo kas mane palaiko. Taip, filme apstu juokingų momentų, svetimos gėdos ir klaikaus castingo. Suprantu, reikėjo žiūrėti į specialiųjų efektų galimybes, kinematografiją, spalvų kaleidoskopą, biudžetą, psichologinės dramos gylio ir negalėjo būti. Keistai paskirstytas laikas krenta į akis- pirma filmo pusė be galo ištęsta, žiauriai daug Zenday'os close-shot'ų, nė nenumanau, kas ji per viena, tas susiraukęs veidelis ėmė kelti klausimą, ar moka kitų veido išraiškų. Polo motina fremenų bendruomenėje intensyviai užsiima influencinimu, kad jos sūnus- Mesijas, sekit pas jį, ir t.t. Priežastys aiškios, bet procesas ilgokas, užknisa. Kai pamačiau jos tatuiruotą veidą, prieš mano valią mintyse iššoko narkomano iš Gedo prospekto vaizdas. Jis taip pat turi veido tattoo, vaikšto gatvėmis kalbėdamas su savimi, repuodamas ir visada nešasi bambalį- viešoje vietoje, taip, niekas jam nedraudžia. Keista asociacija, bet ji asmeninė. Žiauriai keista žiūrėti į Javier Bardem; mintyse nuolat kartoju sau, kad čia Šiguras, tas pats nurautas Šiguras iš "No Country for Old Man", bet ką jis išdarinėja??? Skaičiau liaupsinant jo vaidybą, fanatiko fremenų lyderio amplua, na gerai, adoracijos matyt, reikalavo režisierius, o ispanas charizmos turi per kraštus, tai ir gavom teliūskuojantį kibirą. Bet visa tai niekai, nes antroji filmo pusė išbandė mano savitvardos galimybes, kurios šiaip yra nemenkos, turint omeny, ką dirbu. Kokių kvailysčių prisiklausau per dieną šaltu kaip akmuo veidu. Pasirodo Austin Butler herojus, kažkokia Mad Max ir Hellraiser mikso parodija. Cringe-worthy! Čia nesusiturėjau, tik užsidengiau burną ir krizenau, keldama šalia sėdinčio vyro pasipiktinimą, garantuoju. Niekuo negaliu padėt, seniuk, dar skiriu pelus nuo grūdų. Kovos scena su ryškiais russel crow gladiator vibes buvo tokia apgailėtina, kad nors stauk. Vizualiai daili, bet savo paskirtim- nuvalkiota ir suvaidinta siaubingai. Sakau, sunku suprasti, kodėl taip neproporcingai sudėliotas laikas- pabaigoje nukauti blogiečiams skiriamos kokios, 5min, durklu šmakšt šmakšt ir viskas. Skraidantį tešlių nokautuoja kaip riebią kirmėlę, o juk visa pirma Dune dalis pozicionavo, koks yra didis ir galingas piktadarys. Florence Pugh nyki, bet čia ne jos kaltė, vaidmuo blankus ir nelabai ten ką būtų parodžiusi kita aktorė. O pabaigai- grietinėlės desertas su silkės galva vietoj skėtuko. Imperatorius Christopher Walken, kurio žvilgsnyje išskaitai viena- aš pavargęs, aš mirtingai pavargęs. Buvau mafijos galva, psichopatas, Vietnamo karo veteranas, ištaškęs sau smegenis rusiškoje ruletėje, kas man nutiko??? Mūviu sumautą moterišką suknelę! Panašų pochuizmą esu mačius tik iš James Woods, Carpenterio "Vampyruose", bet ten buvo juokinga, o čia nuoširdžiai gaila garbaus amžiaus aktoriaus, išstatyto pajuokai. Išvada- trečios dalies kine, už savo pinigus, tikrai neisiu žiūrėti. Žanras ne man, nemoku mėgautis technine puse, nuolat stebiu vaidybą, istoriją, dialogus, taip veikia mano smegenys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą