Mėgstu senienas, bet filmas sugebėjo praslysti pro akis; galbūt dėl to, kad visada labiau orientavausi į aštuntą dešimtmetį. Ką galiu pasakyti- dvi valandos ištįsusios dramos, nulis veiksmo, tik pabaigoje kelios nuostabios minutės, atskleidžiančios, kas iš tiesų nutiko pagrindiniam herojui. Specialieji efektai dar tik žengė pirmuosius žingsnius, todėl rezultatas atrodo dar geresnis. Kantrybės su metais daugiau neįgyji, todėl žvilgčiojau į laikrodį pastoviai, buvo išties nuobodu. Apie ką? Grupelė medkirčių patiria didelį sukrėtimą- jų akyse dingsta draugas. Dingsta turiu omeny, nenueina už krūmų pamyžti ir negrįžta, bet jį susiurbia erdvėlaivis ir tiek žinių. Parskuodę į miestelį, komanda susiduria su problema- ką sakyti aplinkiniams? Daugiau nei keistai atrodo ateivių versija, bet jie nusprendžia nemeluoti, išdėstyti tiesą. Aišku, pasigaili. Provincialai nelinkę priimti paistalų už gryną pinigą; mano, kad jie paprasčiausiai nudobė kolegą, o kūną paslėpė. Logiška. Aš irgi taip manyčiau, tik nestovėčiau bažnyčioj su teisuolės mina, pažvengčiau sau ir likčiau namie, ant visuomeninių susibūrimų man pochui yra. Medkirčių kolektyvas gerokai per didelis- yra aktorių, kuriems lyg pamiršta teksto parašyti, jų funkcija tik užimti sėdynę pikape, skuodžiančiam šviesos greičiu iš įvykio vietos. Didžiausias dėmesys- dingusiojo geriausiam draugui, jo byrančiai šeimai ir moralinėms lomkėms. Sako, paremta "tikrais" įvykiais, ką gi, norėčiau žinoti, kokių grybukų jie ten miškuose prisikramtė, kad išsirutuliojo tokia neįtikėtina istorija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą