Jaučiuosi bejėgė- tinkamai išreikšti paliktą įspūdį tiesiog neįmanoma. Žodžiai tušti, išdžiūvę, bespalviai, kontrastingai ekrane matomiems vaizdams. Galva neišneša, koks milžiniškas darbas buvo atliktas, kad tapybiškos animacijos šedevras, pagal Nobelio premijos laureato Vladislavo Reimonto romaną, išvystų dienos šviesą. 80000 paveikslų, Jėzau.. pabandykit nors vieną nutapyt, uostant dažų garus. Kūrėjai jau spėjo pavergti žiūrovų širdis su "Loving Vincent", analogiško stiliaus filmu apie nelaimingąjį olandų dailininką. Animacija suteikė magijos, jei būtų tiesiog meninis filmas, nieko ypatingo. Kaimiečių kasdienybė, vaidai dėl palikimo, meilė vedusiam ir nepageidaujamos vedybos, takaja laif. Netrūko ir lenkiško temperamento- mergos linkę paflirtuot, akis padraskyt, vyrai greiti kibti į atlapus. Labiausiai sužavėjo šokių scenos ir kova miške- kiek ekspresijos, aistros, jungtinės kaimiečių dvasios- fantastika. Kada Antonas ir Jagna šoka suktinį- blemba, mano surambėjusi, romantikos nepripažįstanti širdis stačiai sutirpo... Ilgesingai lauksiu kitų istorijų teptuku; atsižvelgiant į triūsą, ne anksčiau kaip po 7- 8 metų :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą