2024 m. kovo 14 d., ketvirtadienis

Sons (2024)

Pradėjau "Kino pavasarį" kraują stingdančia kalėjimo istorija. Traukia šita tema, gal praėjusiame gyvenime teko pasėdėti zonoje :D Iš seanso išėjau skaudama galva- pusantros valandos kūną laikė surakinusi įtampa. Pagrindiniai veikėjai staigiai išmeta iš komforto zonos. Galvojau, kaip sekasi krimstio popkornus šalia sėdinčioms tetoms- jų vietoje būčiau paspringusi, o gal ir pavėmusi į dėžutę.. Kalėjimo prižiūrėtoja Eva, regis, mėgsta savo darbą- gerai sutaria su kaliniais, jaučiasi draugiškumas ir tarpusavio pagarba. Kol vieną dieną neatveža naujoko, praeityje sukėlusio moteriai didelį skausmą. Nereikia klausti, kaip elgtumėtės jei jūsų valdžioje atsidurtų toks žmogus. Eva panyra į keršto transą. Bėda ta, kad blogis kaip liūnas, gali įtraukti ir tu pražuvęs. Psichologinės manipuliacijos, kaltės jausmas, apie kurį sužinome pabaigoje- emociškai labai sunkus filmas. Pagrindinė aktorė priminė, kokia gili ir įtaigi europiečių vaidyba, Holivude nerasi nieko panašaus. Kalinys taipogi nenusileidžia- nuožmus veidas, tarpelis tarp žmogaus ir gyvulio vos įžiūrimas. Sakičiau, kad filmo idėja lyg ir nuplagijuota, bet  pirmtako nesu mačiusi, todėl įspūdžio nepagadino. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą