Gaila, filmo plakatas klaidinantis- mielą veido skūrelę matyti vos keletą akimirkų. Paskui į gatvę išsinešė sloiniką su smegenim ir jos išsitaškė ant žemės, susistumdžius su smirdančiu valkata (!) Tada nežinia iš kur pasirodė automobilis ir buvo BUM.. Pasirodo, čia pagrindinis atskaitos taškas, nuo kurio prasideda haliucinacijos, kraupūs sapnai ir absoliutus realybės praradimo jausmas. Neuro mokslų daktaras Reksas Martinas sulaukia moksladraugio prašymo padėti ekstrahuoti svarbią informaciją iš buvusio darbuotojo smegenų. Darbuotojas išprotėjo, bet gal įmanoma išgelbėti svarbius duomenis? Korporacija laukia. Įsitraukęs į šią neaiškią istoriją, Martinas pamažu pameta savo tapatybę, ryšių su tikrove ir apskritai sveiku protu. Sakoma, kad mokslas dar neišsiaiškino, kaip dirba žmogaus smegenys ir kodėl panaudojame vos 10%jų pajėgumo. Turint tai omenyje, filmo idėja peršoka laiko barjerą- praėjus daugiau nei 30metų, vis dar neatskleidėme smegenų paslapties. Organas, patyręs traumą, išklysta iš pažįstamos trajektorijos, kiekviena improvizacija - vienodai galima.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą