Ėjau su nuliniais lūkesčiais, ta proga, kad Yomayo diena ir bilietas tik 3eurai. Ir ką- pasismaginau kaip reikiant, buvo keista girdėti savo juoką (publika pasitaikė santūroka). Juokas buvo tikslingas- ne todėl, kad ekrane matyčiau visiškas nesąmones ir beliktų piktai kikenti kaip hienai, scenarijaus autorius ir norėjo, kad tau būtų smagu. Idėja aiški, buvo smalsu tik pats išpildymas, ką naujo pasiūlys žiūrovui. persisotinusiam vampyrų tematika. Filmas prasideda nuostabiais Čaikovskio akordais- mintimis grįžau prie Aronofskio Black Swan
; duodu pirštą nukirst, kad šis filmas turėjo įtakos konceptui; aha, o davai padarom.. pabaisą baleriną? :D Ji- turtingo tėvo dvylikametė duktė, kurią pagrobia šaikelė nusikaltėlių, kad gautų išpirką. Tokios komandos neteko matyti- beveik patikėjau, kad vienam nariui trūksta intelekto taškų, o kitas buvo apsinešęs viso filmavimo metu (pernai mirė perdozavęs narkotikų, tai gal ir neklystu). Autentiškas debilizmas, su kuriuo kiekvienas esam susidūrę; kada žmogus kalba tai, kas savaime suprantama, keldamas aplinkinių siutą ir patyčias. Pažiūrėjus filmą dar pagalvojau, kad čia visų grobikų filmų parodija, tačiau skoninga, šmaikšti- šauniai pavaryta rašant dialogus. Kraujo fontanų, kraujo bombų apstu, kas nenustebino, bet vistiek patiko, tekšt tekšt tekšt. Pastebėjau ir Near Dark aliuziją pabaigoje,- mylimiausias filmas apie vampyrus, ak, ačiū! Pabaisiukė faina, sarkastiška- nauja žanro figūra, kai atrodė, jog viskas matyta ir nusibodę iki gyvo kaulo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą