Retas atvejis- nepajėgiau perskaityti knygos, kuria remiantis pastatytas filmas :D Rosos Liksom stilius man pasirodė neįveikiamas. Filmą pažiūrėjom sesės pageidavimu, kuri knygelę įveikė ir netvėrė smalsumu, kaip turinys atsispindės ekrane. Kurioziška situacija- meniškos sielos mergina, suomė, traukinyje gauna marozą kaimyną rusą, kuris geria degtinę ir šneka visokius vėjus. Viskas natūralu, realistiška. Net nejauku, galvoje kirba nerimas- čystai man taip atsitiktų, jėzau. Maršrutas Rusija- Murmanskas, džiaugtis draugija užtruks... Patiko, kad veikėjai itin žmogiški- nei mergina kokia nors ten stilinga hipsterė vintažiniais rūbais, nei bahūrėlis su plieniniais raumenimis. Pabaigoje, kaip galima nuspėti, jiedu randa bendrą kalbą, nors ir trumpam. Reikia duoti žmogui šansą, jis gali ir maloniai nustebinti. Filmas pasirodė kiek ištęstas, niūrus, bet vis pagaunu save prisimenant kupė numeris 6.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą