2024 m. gegužės 10 d., penktadienis

Bring Me the Head of Alfredo Garcia (1974)

Patinka man Sam Peckinpah nuožmumas, brutalumas, elgiasi kaip panorėjęs- kaip tik perskaičiau, kad čia vienintelis režisieriaus filmas, kurį karpė asmeniškai, jaučiasi! Galvos paieška nufilmuota kaip haliucinacija: plempiant tekilą, krušantis, gaudant kirkšnines utėles ir pleškinant ginklais. Turtingas tėvas, įsiutęs dėl netekėjusios dukros nėštumo, paskiria milijono atpildą tam, kuris atneš apsėklintojo galvą. Apylinkė sukrunta- pinigai nemenki. Štai Benis (beveik nenusiimantis juodų akinių, net miegodamas (!)) dėl atlygio pasiryžęs viskam, jam tai paskutinė galimybė išlipti iš skurdo, pradėti naują gyvenimą.  Pusę filmo matome, kaip jis keliauja su palaido elgesio drauguže, gulinėja ant pievutės, piknikauja, peza apie vedybas- atrodo kaip santykių parodija, juokingi sentimentai.  Abu jie- visuomenės atmatos, bet pinigai juk gali nuplauti purvą? Konkurentai lipa ant kulnų, Benis parodo neeilinius sugebėjimus pyškinant niekšus, vietomis atrodo žiauriai perlenkta ir neįtikima, bet kaip sakiau, tas nesiskaitymas su šablonu yra žavingas. Mašinos salone ridinėjasi dvokiantius maišas su trofėjumi, Benis su juo net pasikalba!  Jau kai galvojau, kad pavyks išsukti uodegą, užgriuvo kruvinas finalas, panašiai kaip "Boni ir Klaide". Antraip būtų totali mokslinė fantastika, o ne veiksmo filmas  :D

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą