Calibre (2018)

Du draugai išvaro patūsinti, pamedžioti- vienas jų greitai taps tėvu, baigsis nerūpestingos dienelės; reikia paskutinį kartą pašėlt. Nuvaro į kažkokį bedarbių kaimą ir prisižaidžia. Jokiu aspektu nepateisinu medžioklės; parduotuvių šaldytuvai prikimšti mėsos, nors vežimu vežk  ir ėsk steikus, kol apsivemsi. Karvės, kiaulės, vištos- kasdien milijonai jų palydi gyvybes, prieš tai nugyvenusios apverktiną gyvenimą aptvare, garde, narve ir t.t. Kam kėsintis į tokius nuostabius gyvūnus kaip elniai??? Visiškai nusispjaut ant tolimesnio durnelių likimo, tik įdomu, kokiu būdu viskas nuvairuos į dugną. Kaimo bendruomenė įtari, budri, greitai suriša galus, tvarko reikalus it mafijozai, organizuotumas nepadarytų gėdos Sopranams. Finalas- įsimintinas, netgi teisingą, sakyčiau, sprendimą priima viršaitis, geriau nesugalvosi. Susimąsčiau apie vyrų draugysčių dinamiką- dažnai vienas būna flegma, o kitas- alfa, vadas, motoras. Tokius greitai išgliaudo flegmos sugyventinė ir trūks plyš, pasitelkus moterišką klastą, nutolina nelabąjį nuo flegmos, kad nedarytų blogos įtakos. Šimtus kartų gyvenime matyta situacija. Kadangi čia draugužė to nepadaro, turim ryžtingą kelionės pragaran scenarijų. 

A Quiet Place: Day One (2024)

Skiriu visus 5 balus katinui- stebuklingas filmo talismanas: nepasimeta pasaulio pabaigos aplinkybėmis, nekniaukia, nesidrasko, nebijo svetimų žmonių ir ištveria nardymus kanalizacijoj lyg būtų amfibija, ne žinduolis. Mano katė būtų akimirksniu pražudžiusi, ką jau mėgsta, tai bliaut be priežasties. Šekit ateiviai, nukąskit man galvą, skanaus :D Pasirinkimas istoriją pateikti hospiso gyventojos akimis liko nesuprantamas- kodėl? Dienos suskaičiuotos, specialiai gatvėse parėkaučiau ir užbaigčiau fentaniliu maldomas kančias. Visgi paaiškėja, kad herojė turi MISIJĄ. Taip pereiname prie kito išsigelbėjusiojo. Joseph Quinn, Stranger Things sužibėjęs smagiam, nuktrūktgalvio dealerio Edžio vaidmenyje, čia  he is a pussy.. Koks būtų lietuviškas atitikmuo? Putkius? Pasirinkimas nevaizduoti vyro kaip herojaus-supermeno ekstremaliomis aplinkybėmis, vertas pagyrimo, visgi būčiau labiau norėjusi, kad vaidmuo būtų tekęs kokiam nežinomam aktoriui. Dabar negaliu projektuoti aktoriaus kitaip nei myžniaus trydaliotojo amplua! O tada  prasideda DRAMA. Ko nepernešu, tai jausmais tvinksinčių akimirkų, kur bandoma manipuliuoti žiūrovo jausmais. Taip, pasauliui krachas, ir aš, serganti juodaodė moteris, ką sutiksiu? Žinoma, baltaodį kilniaširdį romantiką. Survival of the fittest yra tai, kas realiai vyktų, tave sutryptų gatvėje iš siaubo šuoliuojanti žmonių kaimenė nei gautum tą šleikštų picos etiudą, lol. O bet tačiau. Apsilankymas kine buvo spontaniškas, gavau kvietimą; ištrūkti iš namų vakare, visą dieną tvyrojus 34 laipsnių karščiui, buvo atgaiva, todėl thanks, bro, ju da best.

A Field in England (2013)

Filme užkramsnojama grybų- haliucinacijos persiduoda žiūrovui, imi trippinti su herojais ir taip 1,5val :D Nemėginau perprasti siužeto, čia tiesiog meninė šyza su epilepsiją provokuojančiais mirguliavimais- žiauriai cool atrodo, bet kas turite diagnozę, saugumo sumetimais praleiskite. Atsimenu, vaikystėje, turėjau žaislą, vamzdelį, pridėjus prie akies ir sukant ratu, spalvoti stikliukai dėliodavosi į skirtingas kompozicijas,panašus potyris ir čia. Nors žiūrėjau su titrais, senovinė anglų kalba pateikė nemenkų iššūkių, ant galo mėgavausi vien vizualu. Pasirinktas juodai baltas filmavimas, turint omeny, kokie jie sutriai be apatinių, atrodo orus ir praktiškas sprendimas. Kolektyvas ypatingas- su Michael Smiley priešaky; iš jo nuolat lauk fantasmagorijų, išskirtinių bruožų veidas tam ir skirtas. Dar yra čiuvas su venerine liga, abejotinų protinių gebėjimų vyras, astronomas- bailys ir tarnas(?). Visi neša muilą iš mūšio lauko, tiek supratau, bet paskui istorija pakilo ir nuskrido į man nepasiekiamą lygmenį XD Svarbiausia, nuobodu nebuvo, nekantravau sužinoti, kuo čia baigsis. Jeigu reiktų lyginti, nedrąsiai sakyčiau- 2019m. išėjęs The Lighthouse. 

Dogman (2018)

Pradėsiu nuo to, kad viso filmo metu laukiau žadėtos žiaurios scenos, nežinau, iš kur aš ištraukiau, kad ji čia bus, bet esu tikra, kad neklystu. Gal mano kartelė smurtui ekrane jau debesyse? Turėjo įvykti kažkas sukrečiančio; neįvyko, biškį nusivyliau. Dabar, aprašant įspūdžius praėjus kuriam laikui po peržiūros, spėjo išlįsti naujų įžvalgų, filmas man atrodo daug gilesnis, nei pasirodė iš pradžių. Kuklus šunų prižiūrėtojas Marčelo myli savo darbą, bet norėdamas prisidurti, prekiauja narkotikais. Šiaip čiuvas gerietis, nors prie žaizdos dėk, gerbiamas kaimynų, ir dukra jį dievina. Vienintelis šaukštas deguto yra Simonas- neprognozuojamo elgesio banditas draugelis, kuriam labai patinka uostyt už dyką. Nevaldomi smurto  protrūkiai daėdė aplinkinius, bet italai mėgsta daug pezėti ir nieko nedaryti, todėl problema persistuoja. Marčelo ant pirštų galiukų sugeba išlaviruoti draugystę su šitu gyvuliu, kol situacija pasidaro aptriesta šikna. Šunys. Labai svarbi filmo metafora, kurią suprantu tik dabar. Marčelo- tai šuo, jis vizgina uodegą, ieško pritarimo iš aplinkinių, nori įtikti bet kokia kaina. Pabaiga- groteskiška "atnešiau man numestą lazdą, paglostykiot mane" versija. Nyki ir skurdi Italijos vietovė, kur vyksta veiksmas,priminė sumautą kelionę į Neapolį prieš septynerius metus; never again.

Wolfen (1981)

Nustebino, kaip puikiai sukurta atmosfera- apleisti, griūvantys pastatai, ištisi kvartalai, ir juose lindinti grėsmė. Nufilmuota fantastiškai, iškart įtraukė ir nebepaleido. Aktorius Albertas Finney yra antra priežastis, kodėl verta pažiūrėti. Jo herojus- sarkastiškas vidutinio amžiaus detektyvas, myžt iš juoko verčiančiais plaukais, po Šiguro, tai antra kine matyta TOP šukuosena (kad jam čia tik 45m, išmušė iš vėžių, ramia širdim daviau šešiasdešimt :D) mėgstantis bėgioti, o tada prikimšti save junk food'o. Užtat kokia galia! Charizma spinduliuoja pro odą, nors jis nededa jokių pastangų, yra atsainus kaip James Woods John Carpenter's Vampires. Būdamas nuostabus, neturi ardytis. Kai įsiverčia dauuuug jaunesnę moterį į lovą, per daug nenustembi- you knew it will happen, it happened. Sunku atsispirti tam unikaliam keistumui, be to, sportiškas seneliumbas. O tai apie ką filmas? Apie tą patį; pavadinimas kaip ir nepalieka klausimų. Buvo vieta, kur žiauriai išsigandau, kad nusitvers nesąmonės, nutinkančios per mėnulio pilnatį- sugyvulėjimą ir apsiplaukavimą; Edward James Olmos pavedžiojo už nosies. Tačiau užbaigė oriai ir labai stilingai- tie vilkai, veidrodžiai, prabangus viešbučio numeris- liuks. Nepaminėjau patologo-anatomo, ekstravagantiška persona, įnešanti savo dalį į šį Long Ailendo kokteiliuką; vis dar komtempliuoju, kaip čia sugula tokie nesuderinami bajavykai, įspūdinga. Nesuprantu, kodėl toks mažas įvertis, filmas žiauriai geras kaip aštuntam dešimtmečiui.

Demons (1985)

Sename kinoteatre rodys filmą- metro stotyje, kvietimus atsitiktiniams žmonėms išdalijo vyras su kauke. Nemokama peržiūra, kas nesusigundytų, čystai varyčiau. Pasirodo, kad tai siaubo filmas (kaip netikėta), tad žiūrovai greitai užsiima savais reikalais; kas glamžosi, kas garsiai komentuoja, dūsauja, šokčioja kėdėje iš išgąsčio, vyrą apgaudinėja ir t.t. Niekas juk nežiūri rimtai į siaubekus; o reikėtų... Greitai įvykiai ekrane atsikartoja realybėje- per kraują, žaibo greičiu plinta infekcija, žiūrovai virsta groteskiškom pabaisom, kurios puola žmones, nu karočia supratot mintį- epidemija. Efektai juokingi, varva žali glitėsiai, minia desperatiškai ieško išėjimo, vadovauti bando.. suteneris!  Neginčijamas autoritetas, pateikia keletą prasmingų siūlymų, juk gatvės- geriausia mokykla. Paskui prisistato narkotikų prisiuosčiusi pankų ketveriukė; įneša smagios 80'ųjų muzikėlės. Žiauriai smagus reginys, verda chaosas, demonai, truputį primena Evil Dead, tik jie tylūs, nekalba, vien staugia, šnypščia ir begėdiškai vaiposi. Mačiau, yra tęsinių, bet čia geriausia dalis.

The Magnificent Seven (1960)

Oficialiai- seniausias matytas vesternas! Filme daug komiškų elementų, kurie blaškė dėmesį ir sukau galvą: jie tyčiniai, ar čia laiko išbandymo neatlaikę sprendimai? Vietom net absurdiškai atrodo- scena, kur 50m vežimu gabena indėno lavoną, norėdami užkasti tarp baltųjų- akiplėšiškas poelgis, yra tam prieštaraujančių miestelėnų. Kodėl tik 50m? Veiksmas nutrūksta nė neįsibėgėjęs, negalėjo paimti didesnio atstumo? Chico veikėjas pervaidina iki tokio lygio, kad atrodo, tuoj ims žagsėti, šalia kitų veteranų atrodo paikai. O mirties scenos- veikėjai krenta žemėn lyg gavę komandą, keisčiausiu metu, jokios dramos, tiesiog dar viena musė kojas pakratė ... Kiek įmanoma, Septynetą aukštyn tempia stipri, charizmatiška Kriso figūra (Yul Brynner), sužinojus, kad aktorius kilęs iš Rusijos, net sumišau; dar matome Steve McQueen, James Coburn bei Charles Bronson, taigi,  šiokį tokį respektą imi jausti. Siužetas žiauriai paprastas,- plėšikų skriaudžiami fermeriai pasamdo gaują vyrukų, kad juos apgintų. Turint omeny, kad jie yra tik ginklai už pinigus, pasirodė pernelyg jau garbingi. Bendram vaizde, vesternas, nors ir išgirtas, pasirodė komiškas nesusipratimas, pabaigoje mėginant pafilosofuoti apie kieto, bet vienišo prerijų klajūno dalią.  

Sideways (2004)

Du draugai išvyksta į priešvestuvinę kelionę; po savaitės, vienas jų pradės šeimyninio buitiako palaimą. Mailsas numatęs daug pažintinių ekskursijų pas vyndarius, maloniai ragaujant Dioniso gėrimą ir ramų poilsį golfo laukuose. Vynui skiriama labai daug dėmesio, gaila, kad man jis sukelia tik staigų galvos skausmą, todėl mėgautis somelje įžvalgomis negalėjau :D Būsimasis jaunikis nutrūksta nuo grandinės, pradeda vaikytis sijonus ir gaudyti progas pasivoliot su moteriškėm, tuo smarkiai sukrėsdamas savo mažiau amūruose nusisekusį draugą. Thomas Hayden Church sakytum šaukia- viva la vida (loca). Kontrastas ima kelti klausimų, kaip tokie skirtingi žmonės geba palaikyti draugystę? Bet jie vyrai, matyt, supratimas kitas. Moteris, palikta viena motelyje, kol jos draugė ištvirkauja, seniai būtų susikrovusi lagaminus ir ištrynusi pažintį sau iš galvos! Filme daug liūdnų momentų, Mailsas negali atsigauti po skyrybų, prisigėręs skambina buvusiajai, nepastebėdamas, kad juo domisi miela moteris, bet kartu viskas pateikta humaniškai-juokingai, iš to lengva pažinti Alexander Payne. Žinoma, vaidmenį išvilkti gali tik Paul Giamatti, talpinantis savyje komišką vidurinės amžiaus krizės ištiktą vyriškį ir tragiką. 

The Love Witch (2016)

Filmas atrodo lyg atsitiktinai rasta videokasetė iš 1980-ųjų, besimėtanti spintoje, kurią apdorojo ir paleido į ekranus. Sunku patikėti, kad sukurtas visai neseniai, prieš aštuonerius metus? Drabužiai, aplinka, netgi aktorių tipažai, viskas dvelkia praeities autentika. Prisiminiau Elvira: Mistress of the Dark, paralelės labai ryškios. Graži moteris beviltiškai ieško meilės, netgi pasitelkia juodąją magiją. Vis dar stovi akyse myžalų stiklainis su panaudotu tamponu, velniop meilę, nepatinka man perlenkta lazda :D Apeigose įžvelgiau moterų exploatation, kodėl ten išvis vyrai priimami?! Herojė vis persistengia, jos meilės eliksyrai neduoda trokštamo rezultato, burtai ne juokai. Atmosfera lyg skęstum aštrių smilkalų debesyje, daug erotikos, papų ir vyrų kūšių. Patiko, kad bandyta pateikti kritikos patriarchato sistemai ir apginti raganas, bet kaip minėjau, pats kultas kelia abejonių dėl seksualinio priekabiavimo, gaunasi paradoksas. Filmas ilgokas, bet teatrinis prieskonis užpildo dėmesį.

Sympathy for the Devil (2023)

Žiūrėjau ir galvojau- kaip aktorius gali paversti filmą į unikalų produktą, savo autentiškų sugebėjimų dėka. Nicolo Cage pristatinėti nereikia, žmogus, griebiantis bet kokį scenarijų. Čia jis pasirodo kvaištelėjusio pagrobėjo amplua. Nieko neįtariantis vyrukas skuba pas gimdančią žmoną į ligoninę, kai netikėtai į automobilį įsėda Atskalūnas Raudonšvarkis. Nukreipęs pistoletą, pareikalauja važiuoti nurodyta kryptimi. Ką gi, brangioji, kol išspausi į pasaulį dar vieną mokesčių mokėtoją; tėvukas truputį pavažinės su grėsliuoju dėde. Nepatyrusiai akiai gali pasirodyti, kad įvyko klaida, kažkas sumaišė asmenis, bet manęs neapgausi. Jeigu tavęs ėmėsi, akiniuoti, vadinasi, praeityje apsišikai; nors pripažinsiu, laikosi čiuvas atkakliai. Nicolas Cage šmaikštauja, keikiasi, išsprogdina akis (jo firminis), elgiasi neprognozuojamai ir labai pyksta, kada jį pertrauki. Vienu žodžiu, žmogus- cirkas, nė vienos nuobodžios minutės. Naktinės gatvės, nenuilstantis eismas, esi tarp žmonių, bet niekas nežino, kad važinėjiesi su lunatiku, o gyvybei gresia pavojus. Dramos epizodas pabaigoje man pasirodė skystokas, netinka Cage šeimos galvos vaidmuo, nors užmušk, bet ačiū už tą valandą su viršum lėkimo aukštyn žemyn amerikietiškais kalneliais :D