Nustebino, kaip puikiai sukurta atmosfera- apleisti, griūvantys pastatai, ištisi kvartalai, ir juose lindinti grėsmė. Nufilmuota fantastiškai, iškart įtraukė ir nebepaleido. Aktorius Albertas Finney yra antra priežastis, kodėl verta pažiūrėti. Jo herojus- sarkastiškas vidutinio amžiaus detektyvas, myžt iš juoko verčiančiais plaukais, po Šiguro, tai antra kine matyta TOP šukuosena (kad jam čia tik 45m, išmušė iš vėžių, ramia širdim daviau šešiasdešimt :D) mėgstantis bėgioti, o tada prikimšti save junk food'o. Užtat kokia galia! Charizma spinduliuoja pro odą, nors jis nededa jokių pastangų, yra atsainus kaip James Woods John Carpenter's Vampires. Būdamas nuostabus, neturi ardytis. Kai įsiverčia dauuuug jaunesnę moterį į lovą, per daug nenustembi- you knew it will happen, it happened. Sunku atsispirti tam unikaliam keistumui, be to, sportiškas seneliumbas. O tai apie ką filmas? Apie tą patį; pavadinimas kaip ir nepalieka klausimų. Buvo vieta, kur žiauriai išsigandau, kad nusitvers nesąmonės, nutinkančios per mėnulio pilnatį- sugyvulėjimą ir apsiplaukavimą; Edward James Olmos pavedžiojo už nosies. Tačiau užbaigė oriai ir labai stilingai- tie vilkai, veidrodžiai, prabangus viešbučio numeris- liuks. Nepaminėjau patologo-anatomo, ekstravagantiška persona, įnešanti savo dalį į šį Long Ailendo kokteiliuką; vis dar komtempliuoju, kaip čia sugula tokie nesuderinami bajavykai, įspūdinga. Nesuprantu, kodėl toks mažas įvertis, filmas žiauriai geras kaip aštuntam dešimtmečiui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą