Du draugai išvaro patūsinti, pamedžioti- vienas jų greitai taps tėvu, baigsis nerūpestingos dienelės; reikia paskutinį kartą pašėlt. Nuvaro į kažkokį bedarbių kaimą ir prisižaidžia. Jokiu aspektu nepateisinu medžioklės; parduotuvių šaldytuvai prikimšti mėsos, nors vežimu vežk ir ėsk steikus, kol apsivemsi. Karvės, kiaulės, vištos- kasdien milijonai jų palydi gyvybes, prieš tai nugyvenusios apverktiną gyvenimą aptvare, garde, narve ir t.t. Kam kėsintis į tokius nuostabius gyvūnus kaip elniai??? Visiškai nusispjaut ant tolimesnio durnelių likimo, tik įdomu, kokiu būdu viskas nuvairuos į dugną. Kaimo bendruomenė įtari, budri, greitai suriša galus, tvarko reikalus it mafijozai, organizuotumas nepadarytų gėdos Sopranams. Finalas- įsimintinas, netgi teisingą, sakyčiau, sprendimą priima viršaitis, geriau nesugalvosi. Susimąsčiau apie vyrų draugysčių dinamiką- dažnai vienas būna flegma, o kitas- alfa, vadas, motoras. Tokius greitai išgliaudo flegmos sugyventinė ir trūks plyš, pasitelkus moterišką klastą, nutolina nelabąjį nuo flegmos, kad nedarytų blogos įtakos. Šimtus kartų gyvenime matyta situacija. Kadangi čia draugužė to nepadaro, turim ryžtingą kelionės pragaran scenarijų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą