2024 m. rugpjūčio 22 d., ketvirtadienis

Gloria (1980)

Gena Rowlands, aš jau tave dievinu! Kokia moteris! Stilinga, aštrialiežuvė, kieta kaip titnagas- dar vienas bendras  sutuoktinių projektas ir antroji "Oskaro" nominacija. Įdomu, koks buvo John'as, kad Rowlands sugebėdavo šitaip suspindėti vyro filmuose? Perfekcionistas, štai kas. Kol kas ši Cassavetes juosta man patiko labiausiai. Kur nebus, kada pažeriama tiek kinematografijos: miesto panoramų iš aukštai, tiltų, bruzdančių gatvių, pirmyn atgal siuvančių taksi, jau pirmosios filmo minutės rodė- mėgausiuosi. Glorija, šilto ir šalto mačiusi kriminalinio pasaulio atstovė priglaudžia nelaimingą kaimynų šešiametį. Jo šeimos ateina nukepti  mafiozai, nes tėvas buhalteris apie jų reikalus išsitarė FTB. Vaikui Glorija nepatinka, Glorijai berniūkštis- taip pat, bet nėra kas daryti, reikia bėgti. Ekstremalios situacijos moteriai ne naujiena. Po truputį kyla įtarimas, kad per daug jiems sekasi, nesąmonė- porelė neturi sąjungininkų,  juos medžioja gausios pajėgos, o šiedu vis išsuka uodegą. Bet žinote ką? Buvo smagu bent kartą pamatyti TOKIĄ kietą moterį, susitvarkančią  su gangsteriais 1 2 3, jiems belieka iš gėdos žliumbti :D Dzin tie realistiškumai, ant  tiek įtaigi aktorė. Vaikiukas irgi neprastas, mažas neklaužada su charakteriu, ne koks apsiseilėjęs snarglys.  O pabaiga... Gavau skaityti internete, kokios čia tekstės ir potekstės, nes akivaizdu, kad per daug pozityvo. Jau bijojau, kad užholivudins pabaigoje ir sugadins viską, bet nieko panašaus. Simbolizmas su humanizmo motyvais paliko puikų įspūdį.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą