Viskas, esu įtikinta galutinai- Maika Monroe yra dėmesio verta aktorė, sugebanti transformuotis ir kaskart pasiūlyti kažką naujo. Šįkart- paranoidinė užsienietė žmona, per dienas sėdinti viena svetimoje šalyje, kol vyras dirba; nesupranta kalbos ir jaučiasi persekiojama kaimyno iš gretimo namo. Visuomenė linkusi į bedarbius žvelgti pro nuolaidžios pašaipos lęšį, todėl jos skundais niekas netiki. Nuobodžiauja, vargšelė, todėl prisigalvoja nesąmonių. Nuobodulys yra nuožmus priešas, su kuriuo pati kasdien susiduriu, todėl Jay problema pasirodė labai artima ir suprantama, o socialinė atskirtis perteikta nuostabiai. Kokioms aukoms ryžtasi moterys, galva neišneša, kojos nekelčiau į šalį, kur būčiau viena kaip pirštas. Daugiabučiai truputį primena Lietuvos mikrorajonų siaubūnus, tik mes turim stiprią užuolaidų tradiciją, todėl jei kas ir seka tave, vargiai ką įžvelgia. Netoliese siautėja žudikas, kas vargšei visai nurauna stogą- ji įsitikinus, kad čia tas pats asmuo. Ar kyla nors mažytė abejonė, kad klysta ir iš tikrųjų fantazuoja? Ne, tikėjau nuo pat pradžių, truputį per akivaizdžiai
krypazoidas pavaizduotas. Kas labai patiko- dizaineris, kuris rengė pagrindinę aktorę. Eina sau, kaip stilingai atrodė, miriau iš pavydo; raudono megztinio fasono užsimušdama ieškau, bet nieko panašaus nerandu, vien užsegami beformiai skarmalai, jau nekalbant apie debilišką madą, kada rūbas tyčia trumpas ir kyšo
"meilės rankenos". Režisierė- moteris, todėl taip gerai perteikė nesaugumo jausmą, kurį patiria moterys vyrų pasaulyje, super.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą