Final Destination: Bloodlines (2025)

Nesitikėjau, kad sukels tiek juoko; pražvengiau visą filmą! Priminė koronos metą, kada grįžus iš darbo norėdavosi ką nors nužudyt arba pačiai pasidaryt galą; jungdavau siaubekus ir žiūrėdavau, kaip gyvybė atimama ekrane. Kuo daugiau kraujo, tuo geriau- ir nuleisdavau garą. Oi, kaip man būtų patikus ši frančizė, mirtys stebina išmone, nori dar ir dar, tegu nelieka nė vieno, tvajumat! Ir neliko! Vakarėlis stiklo bokšte atrodė visiškai fake: lyg kas darytų teminį vakarą babos jaunystės laikmečiui (kokiam, lol???) atkurti, bet labai nevykusiai-, pradedant rūbais, šukuosenom, spalvom, baigiant šūdinu castingu su girl next door, galėjo paieškot išskirtinesnių fizionomijų. Yra keli šmaikštūs momentai: purvina motinos paslaptėlė pažaidus kitoje komandoje, auskaruoto vaikinuko charizma- įpūčia gaivaus vėjo tryzniotojų smarse. Aišku, galima nuspėt, kad piercingai jam atsirūgs, taip ir nutinka. Tatuiruočių salono epizodą buvo įdėję į anonsą, tai gaila išspoilino, nesėkmių grandinė labai gražiai sudėliota, o daina... Veikėjai elgiasi debiliškai, bet kada nematomas priešas genėja jų gretas be gailesčio, nelabai išspausi apdovanojimų už rascionalumą. Pavyzdžiui, rizikingas brolių planas iššaukti vienam mirtį po anafilaksinio šoko ir staigiai atgaivinti. Ligoninės patalpose, gerai, gaaaaal ir logiška, bet ką veikė magnetinio rezonanso kambaryje? Kodėl jis neužrakintas? Nu gerai, skaitykim mirtis žongliruoja situacijom kaip jai patinka, tiek to. Ir pabaigai- čia vienas paskutinių pernai iškeliavusio Tony Todd pasirodymų (bitininke, bitininke, bitininke..), aktorius nebepanašus į save,vien  kaulai ir oda, lieka spėti koks vėžys nukamavo. Maniau, prostatos, o pasirodė skrandžio. Vargšelis :(

Barbarella (1968)

Filmą žiūrėjau "Babilono" kinoteatre, Berlyne. Nemokamam seanse! Smagi patirtis, jauki seno pastato autentika, platūs praėjimai tarp eilių. Seksistinė kosminė odisėja, su jauna ir labai gražia Jane Fonda; laviruoja tarp absurdo, sarkazmo, netgi kičo, bet humorą užskaitau. Už mūsų vyras taip juokėsi, kad maniau, prišiks į kelnes- noriu pasakyti, salė nesėdėjo it mietą prarijusi, žmonės šauniai leido laiką. Jokių mažvaikių, kaip tik, daugiau vyresnio amžiaus žmonių, nei man įprasta matyti. 41amžius, Barbarela- astronautė, kuriai patikėta rasti be žinios dingusį piktą mokslininką, pakeliui ji nuolat patiria seksualinių nuotykių. Senoji trintis- atgyvena, viskas vyksta susilietus delnais :D Visgi atsiranda senamadžių, o Barbarelai  labai priimtini seni metodai, net uždainuoja :D Silly exploited woman in space motyvas gal papiktintų ūsuotas feministes, bet Fondai karūna nenukrenta, nors parodomi papai! Apžėlęs diedas,  aklas angelas su žemu IQ, vėpla mokslininkas- graži moteris dėmesiu nesiskundžia. Efektai, patys įsivaizduojat- lėkšti ir primityvūs, pvz kailiu muštas erdvėlaivio salonas, nors permatomi žmonės vienoj planetoj visai smagiai žiūrėjosi. Geros nuotaikos užtaisas, vargu ar pati būčiau radusi šią mielą nesąmonę.

Cure (1997)

Lyginamas su "The Silence of the Lambs", "Se7en", aš ir nusiteikiau atitinkamai- šiurpiam, atmosferiniam psichologiniam trileriui. Tačiau Azija- ne Amerika, viskas kitaip, ir gavau dvi valandas žiovulio mankštos. Pagrindinė mintis visai šauni, neišspoilinsiu, jei kas norėsit praleist zolpidemo tabletę ir natūraliai pasimigdyti. Užtat lėtas tempas ir tykus japonų temperamentas, eina šikti.. Mes, vakariečiai, pagrindiniam iniciatoriui, su užknisančiais pasikartojančiais klausimais, seniai būtume rėžę "acipisi, dūchas", palikę vieną ir tiek bėdos. Čia.. pasikviečia į namus, rodo begalinį svetingumą ir empatiją, kokia kultūra! Bene pakančiausias- pagrindinis detektyvas, po sunkaus darbo, grįžtantis namo pas atminties problemų kamuojamą žmoną. Kai JIS praranda kantrybę (lyg uodas pakeltų balsą, cha) pasidaro nuoširdžiai gaila. Trūko blogiečio charizmos, aš sunkiai skyriau veikėjus tarpusavyje, o panašiem  filmam kaip ir būtinas išskirtinis evil mastermaind. O gal reik žvelgt filosofiškai- blogis neturi veido?.. Pagrindinis mane kamavęs klausimas- kaip išsiaiškino į policijos nuovadą patekusio įtariamojo tapatybę? Faktas numetamas kaip kaulas šuniui, graužk ir neklausinėk, nu blemba, negalima taip. Finalas, bendram kontekste, kelia nemalonių jausmų ir visgi išplėšia 7/10 iš mano kapšiuko; juk čia kiekvieno serijinio žudiko svajonė, amen visiem, jei taip būtų įmanoma prasisukt.

Thelma & Louise (1991)

Jau kurį laiką svarsčiau dar kartą pažiūrėti seną gerą Ridlio filmą apie nekaltas dviejų moterų atostogas, kurios virsta kriminaliniu košmaru. Mačiau dar  vaikystėje, įsiminė Brado Pitto vaipymasis su fenu ir skrydis per kanjoną. Atvirai, daugiau mažiau nieko ir nevyksta tas dvi valandas, po to kai Luiza efekto būsenoje nušauna Telmos skriaudėją. Moterys klimpsta gilyn, policija netrunka susekti jųdviejų pėdsakus. Faktas, kad filmas reikalauja didelio ekrano- Vingio 1 salė būtų buvęs idealus formatas, mat kinematografija užkanda žadą, Luizos Thunderbird'ui skrodžiant dykumas. Bandžiau atsiminti, ar esu kada mačius tokį stiprų moterų duetą kaip Sarandon ir Davis, kriminaliniam fone- blemba, ne?.. Dar vienas pliusas neeiliniam filmui. Kas maloniai nustebino ir į ką neatkreipiau dėmesio anksčiau- tvirta ir nepajudinama draugystė. Tikėtumeisi, kad išduos viena kitą (viskas nugarma velniop dėl lengvabūdės Telmos), bet režisierius išvis neįdeda šio pigaus, holivudinio intrigos vingio, kur veikėjai atsikvoši paskutinę akimirką, pasąmonės dugne atkrapštę moralinių vertybiu trupinius. Mečiau iššūkį neapsiverkt pabaigoj, pralaimėjau- kaip viskas turėtų būt suknista, kad išsitaškyt gabalais atrodytų nebūti nugalėtoms. 

Ghost Stories (2017)

Jau filmo pradžioje išgirdau frazę,  kuri nusipelno nutūpti blog'o citatų juostoje,- ant tiek nebūdinga siaubo žanrui ir verčia iš koto. Turėjau sustabdyt filmą ir išsižvengt. Ši mažytė pakiša nebeleido būti pernelyg griežtai. Trys istorijos, į kurias gilinasi skeptiškas profesorius, mėgstantis demaskuoti ekstrasensus ir panašius, neva galinčius kontaktuoti su anapusiniu pasauliu. Naktinio sargo liudijimas, kipšas ant galinės sėdynės ir nelaimingas nėštumas 40+. Pirmoje grimo efektai galėjo būti geresni, na bent antroje istorijoje taip staigiai juda kamera, kad objekto neįmanoma aiškiai sufokusuoti. Trečia neišjudina iš sąstingio, nė karto nepašokau iš vietos, užtat pamačiau Martin Freeman, Anglijos grynuolį. Aktorius įkvepia gyvybės migti pradėjusiam žiūrovui, nes finalas yra geriausia dalis. Įvykiai iš profesioriaus praeities smagiai sulipdo viską į visumą, žinos, kaip juoktis iš nepaaiškinamų dalykų. Taigi toks lengvas siaubiūkštis, dabar galvoju, apie vaiduoklius bene sunkiausia padaryti baisiai, o čia visai neblogai susitvarkė.

The Ugly Stepsister (2025)

Klausiu savęs, ką filme pamatytie buvo keisčiausia? Žiūrime  Pelenės istoriją,  iš įseserės Elviros kampo. Jau buvau nusiteikusi kraujui ir amputacijoms (plakatas iškalbingas), bet įdėti dar keli įspūdingi momentai, Broliai Grimai plotų katučių. Ko nepadarysi dėl grožio, kad princas pasirinktų tave! Vargšė mergaitė net nėra bjauri, iškreipti grožio standartai! Kaip tik Agnes (Pelenė)- šabloniška blondinka, visai tuščia ir neįdomi (išskyrus sceną tvarte, kažkas naujo). Netrunka pralėkti keturios pilnatys, o Elvira paaukoja viską- asmenybę, sveikatą ir sveiką protą. Dukrai talkina rūpestinga mamytė, šarminga moteris, su ja susijusi mane pribloškusi scena pabaigoje, ko nesitikėjau pamatyti pasakoje...Skambant Edvardo Grygo "Trolių olai", reikalai pasileidžia žemyn kaip nuo aukščiausio amerikietiškų kalnelių taško. Šiurpus įvykis veja kitą, spėlioji, ar kainuos  makabriška kelionė grožio link gyvybę, ar Elvirai pavyks išsigelbėti? Beje, spėkit, kas guli vienam iš kambarių, nes pinigai keliauja išimtinai grožio procedūroms :D Žodžiu, fantastiškai smagus body horror, žiūrėjau kvapą užgniaužus ir maldavau nesibaigti. Jeigu "Scanoramoje" šį rudenį nebus įdėta į programą, labai nusivilsiu.

The Surfer (2024)

Fantasmagorija; pagrindiniam vaidmeniui tinka TIK Nicolas Cage; nė atrankos nereikia, niekas jo nepakeistų Ypatingas talentas įkūnyti per kraštus kupančius keistuolius dar kartą apdovanoja ištikimą žiūrovą. Pusantros valandos pažeminimų ir nepatogių situacijų, galvoji, blemba, kodėl jis nepasiduoda, čiuožk tu iš ten, nevykėli! Bet jis lieka, patinka kentėti, nes turi TIKSLĄ. Matai, kaip greitai žmogus nusirita žemyn, atėmus paprasčiausius kasdienius civilizuoto asmens atributus- telefoną, automobilį, batus :D Vyras, kurį pažinsime tik kaip Bangletininką, nori nusipirkti buvusius vaikystės namus Australijoje. Tačiau aplinka pasikeitė; paplūdimį valdo agresyviai nusiteikusi bangletininkų gauja, primenanti kultą. Lyderis- savotiškas filosofas Skalis, vaidina Julian McMahon. Kiek prisiminimų, pakilo ištiso dulkių stulpai, po kuriais- kadaise labai mėgtas serialas Nip Tuck. McMahon pasirodo fantastiškai- realiai suvoki, kad taipogi yra laike užstrigęs nevykėlis, senas diedas, kuris trinasi su paaugliais, svaiginasi ir elgiasi kaip mažvaikis. O bet tačiau- turi autoritetą, o štai Cage'o herojus- outsaideris, vertas paniekos. Pripažinsiu, ilgainiui imi mėgautis jo kančia ir linki, kad aukai iškrėstų dar kokią eibę :D Įsiminė dvi scenos- rūkanti moteriškė, toje pačioje rankoje laikanti šuns ekskrementų maišelį ir kišenėn įkišta negyva žiurkė, nes nu kodėl, gal pravers. Praverčia XD Ačiū, Nikai, už dar vieną kinematografinį tornadą!

Clown in a Cornfield (2025)

Turbūt labiausiai gaila, kad siužeto twistas, kurį numačiau, nepasitvirtino- mano versija būtų  prasminga ir suprantama, bet tada čia nebūtų siaubo komedija. Keli linksmi bajeriai pasitaiko ir klouno kostiumas geras, smagiai žiūrisi, kaip vaiko šlykščius paauglius. Paaugliai... Užknisa nuo pirmųjų minučių, dvi pyzdos vietinės mergos, du išdaigininkai, turčiaus sūnelis, visi uberkieti ir prie jų prisijungia sarkastiškoji naujokė dvi palaidos sruogos, pizė koks čia kaimas Kvin. Iš nuobodulio jie filmuoja durnus siaubo video ir pykina miestelio šerifą. Nežinau, gal senstu, bet pykino ir mane, durnių šaika. Matyti juos skerdžiamus yra palaima akims, visiems linki kruvino galo, bet aišku, supranti, kad dalis išgyvens, blet. Pabaiga privertė sunerimti- jie ką, ketina kepti tęsinį, gal nereikia?? Jaučiasi silpnas Stiveno Kingo garas- bet su kukurūzais "Children of the Corn" asociacijos ir baigiasi. Pagrindinė mintis pirmąkart išsakoma atvirai, jokių Wes Craven stiliaus nutylėjimų, bet visuma primena maskaradą ir faktas, kad saujelė hormonų audrų drebinamų pacukų atsilaiko prieš... Nu nesąmonė. Iškirtus visus netikšas man būtų patikę žymiai labiau. Visgi šešeto vertas siaubekas yra geriau nei bet koks kito žanro filmas, vertas šešeto. Ką tik pro akis perleidau 210 filmų pavadinimų imdb, kurie vienaip ar kitaip liečia klounus, o vaikyti, reitingo vidurkis- koks trejetas, tai šeši yra labai labai gerai. Na ir pabaigai, linksmas momentas: įdomu, ką apie reginį pasakytų ypatingas žiūrovas- salėje, tarp šaikos paauglių, porelės, keleto jaunų vyriškių,, tikrai nesitikėjau pamatyti vyresnio amžiaus, pražilusio, kostiumuoto vyro :D

Anything for Jackson (2020)

Esu išsiblaškius (šiandien gerai pasportavau po ilgesnės pertraukos), o gal atbukau emociškai; nėščiąją pagrobia satanistai, o man giliai dzin dėl jos likimo, bet taip kapitaliai. Nuobodus siaubas- šovė galvon naujas terminas. Senyva porelė pagrobia gimdyvę, kad perkeltų mirusio anūko sielą į jos būsimą kūdikį. Grobikai kažkokie per daug geriečiai, nors turi visus fizinius duomenis sukurti šiurpią aurą, ypač vyriškis, viso filmo metu nekyla net mintis kad moteriai nutiks kas blogo. Per daug trydalioja boba, abejoja ir virkauja. Paskaito iš apipelijusios satanistų biblijos, aišku, šėtonas mėgsta pokštus ir namus apninka vaiduokliai. Gal kad žiūrėjau dieną, tos  baidyklės net antakio neprivertė pakelti, tik nusižiovauti. Vienu metu ekrane pasirodo čiuvas, kaip du vandens lašai panašus į sesers vyrą, net sužvengiu, viskas, nuotaika pražudyta galutinai. Istorija liūdna, seneliai prarado anūką ir dukterį, prasideda su blogio jėgom ir laimingos pabaigos nelemta patirti, bet viskas matyta dešimtis kartų prieš tai..  A Dark Song turėjo riestainio skylę, o ne biudžetą, bet šitoj temoj pasirodė žymiai įtikimiau ir kraupiau. Pranašumą turi žiūrovas, kuriam neteko matyti n+1 siaubo filmo. Savo kategorijoj žiūralas nėra prastas; bet jeigu čia tavo mėgstamas žanras ir esi prakutęs, nieko naujo nepamatai ir jautiesi biški nusivylęs.

Slay (2024)

Nuostabi cheesy komedijukė- su drag queens ir vampyrais! Čia Cuba libre iš  From Dusk Till Down  ir To Wong Foo, Thanks for Everything! Julie Newmar , geri ir svaigsti :D Karalienės labai fainos, ypač Mama ir Olive- kiek daug reiškia charizma- be jos makiažas, rūbai, perukai yra bejėgiai. Aišku, kam nepatinka panašūs nukrypimai nuo normos, geriau nežiūrėkit. Mano akys buvo plačios, o ausys stačios, su transvestitais nieko nepraleidžiu. Daug šmaikščių frazių; ištisai stabdžiau filmą, kad įsidėmėčiau, dauguma nešvankios, bet suręstos tvirtai. Komedijos mane retai prajuokina, o čia prigavo ne sykį. Ketveriukė drag'ų per klaidą atvažiuoja surengti pasirodymo į baikerių larioką; nesutinka jų išskėstom rankom, bet pinigai nesmirda. Skamba vulgarus popsas (Doja Cat, Cardi B), bet kai šoka vyrai, persirengę moterim, tatai sudaro keistai tobulą derinį, žiūrėjau kaip užhipnotizuota į jų numerį. Lyg būtų maža streso ir įtampos, į barą prisistato vampyrai. Tenka nugesinti nesutarimus ir kautis bendrom jėgom. Česnakinis batonas, Šeilos alkis ("turėjau krimsti riešutus, lyg visai neturėčiau savigarbos"), mintis jei buvai netikęs žmogus, būsi netikęs vampyras ir Dusčio išlindimas iš spintos- labai maloniai nustebinęs seniai žinomos temo rakursas. Gal nuskambės keistai, bet man šitie du filmai, "Slay" ir "Sinners" susišaukia, labai tikslingai žiūrisi vienas po kito.