Jau kurį laiką svarsčiau dar kartą pažiūrėti seną gerą Ridlio filmą apie nekaltas dviejų moterų atostogas, kurios virsta kriminaliniu košmaru. Mačiau dar vaikystėje, įsiminė Brado Pitto vaipymasis su fenu ir skrydis per kanjoną. Atvirai, daugiau mažiau nieko ir nevyksta tas dvi valandas, po to kai Luiza efekto būsenoje nušauna Telmos skriaudėją. Moterys klimpsta gilyn, policija netrunka susekti jųdviejų pėdsakus. Faktas, kad filmas reikalauja didelio ekrano- Vingio 1 salė būtų buvęs idealus formatas, mat kinematografija užkanda žadą, Luizos Thunderbird'ui skrodžiant dykumas. Bandžiau atsiminti, ar esu kada mačius tokį stiprų moterų duetą kaip Sarandon ir Davis, kriminaliniam fone- blemba, ne?.. Dar vienas pliusas neeiliniam filmui. Kas maloniai nustebino ir į ką neatkreipiau dėmesio anksčiau- tvirta ir nepajudinama draugystė. Tikėtumeisi, kad išduos viena kitą (viskas nugarma velniop dėl lengvabūdės Telmos), bet režisierius išvis neįdeda šio pigaus, holivudinio intrigos vingio, kur veikėjai atsikvoši paskutinę akimirką, pasąmonės dugne atkrapštę moralinių vertybiu trupinius. Mečiau iššūkį neapsiverkt pabaigoj, pralaimėjau- kaip viskas turėtų būt suknista, kad išsitaškyt gabalais atrodytų nebūti nugalėtoms.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą