Jau filmo pradžioje išgirdau frazę, kuri nusipelno nutūpti blog'o citatų juostoje,- ant tiek nebūdinga siaubo žanrui ir verčia iš koto. Turėjau sustabdyt filmą ir išsižvengt. Ši mažytė pakiša nebeleido būti pernelyg griežtai. Trys istorijos, į kurias gilinasi skeptiškas profesorius, mėgstantis demaskuoti ekstrasensus ir panašius, neva galinčius kontaktuoti su anapusiniu pasauliu. Naktinio sargo liudijimas, kipšas ant galinės sėdynės ir nelaimingas nėštumas 40+. Pirmoje grimo efektai galėjo būti geresni, na bent antroje istorijoje taip staigiai juda kamera, kad objekto neįmanoma aiškiai sufokusuoti. Trečia neišjudina iš sąstingio, nė karto nepašokau iš vietos, užtat pamačiau Martin Freeman, Anglijos grynuolį. Aktorius įkvepia gyvybės migti pradėjusiam žiūrovui, nes finalas yra geriausia dalis. Įvykiai iš profesioriaus praeities smagiai sulipdo viską į visumą, žinos, kaip juoktis iš nepaaiškinamų dalykų. Taigi toks lengvas siaubiūkštis, dabar galvoju, apie vaiduoklius bene sunkiausia padaryti baisiai, o čia visai neblogai susitvarkė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą